Krepšinis pasikeitė. Pasikeitė ir tradicinių aukštaūgių vaidmuo. Dabar priekinės linijos žaidėjai turi būti mobilesni, greitesni ir gerai žaisti „du prieš du“ tiek prie varžovų, tiek po savuoju krepšiu.
Pradėkime nuo J.Valančiūno stiprybių. Jis tapo patikimu žaidėju puolime po krepšiu. Kai ginasi vienas prieš vieną, lietuvis turi užtektinai ūgio ir masės apginti krepšį.
Kai J.Valančiūnas ginasi vienas prieš vieną, varžovai krepšį atakuoja 46,5 proc. tikslumu. Tai – dešimtas rezultatas NBA. Palyginimui, per kiekvieną ataką vienas prieš vieną priešininkai prieš J.Valančiūną renka 0,73 taško. Šiuo rodikliu J.Valančiūnas pernelyg nenusileidžia Marcui Gasoliui (0,74) ar Andrew Bogutui (0,73).
Jo puskabliai dešiniąja ranka vis dažniau ir tiksliau skrodžia tinklelį. Kai varžovai ginasi prieš jo dešiniąją ranką, jis naudojasi kitais ginklais. Tai nėra pats universaliausias puolimo arsenalas, bet J.Valančiūnui jo pakanka.
Tačiau J.Valančiūno galimybės kai kuriais žaidimo aspektais – ribotos. „Raptors Republic“ pateikia tris žaidimo elementus, kuriuos J.Valančiūnas iki kito NBA sezono turėtų labiausiai patobulinti.
1. Žaidimo kūrimas
Daugelis pastebėjo, kad J.Valančiūnas galėtų būti kur kas rezultatyvesnis, bet tiesiog nesulaukia komandos draugų perdavimų. Tačiau tam yra viena rimta priežastis.
Kamuolio įžaidimas nėra tik rezultatyvūs perdavimai. Tai taip pat ir žaidimo skaitymas. Tai tas žaidimo elementas, kuris prieš dvigubą gynybą padeda kurti geras progas kitiems komandos draugams. O su dviguba gynyba susidūręs J.Valančiūnas praėjusį sezoną sunkiai skaitė situacijas.
J.Valančiūno išnaudojimo procentas siekia 19, o jo perdavimų procentas – vos 3,1. Palyginimui, tik penki NBA žaidėjai per visą istoriją per sezoną sužaidė bent 2000 minučių ir turėjo prastesnį perdavimų procentą nei 3,1.
J.Valančiūno problema dažniausiai pasireiškia, kai jis įstringa dviguboje gynyboje po krepšiu. „Raptors“ puolimas virsta chaosu. Arba ataka žlunga ir keletą sekundžių sugaišęs J.Valančiūnas grąžina kamuolį įžaidėjui, arba jis lėtai iriasi krepšio link, o priešininkai išnarsto visus galimus jų judesius.
Norėdami išvengti žaidimo stabdymo „Raptors“ žaidėjai šykščiai dalijasi kamuoliu su lietuviu. Kol J.Valančiūnas nepradės geriau skaityti žaidimo, tol jo pasimatymai su kamuoliu bus reti.
2. Staigumas
Kai J.Valančiūnas debiutavo NBA, jis buvo energingas dvidešimtmetis. „Raptors“ treneris Dwane'as Casey pareiškė, kad Torontas gavo mažų mažiausiai kitą Joakimą Noah – patikimą baudos aikštelės generolą.
Tačiau J.Valančiūnas „Chicago Bulls“ vidurio puolėjo lygio dar nepasiekė. Lietuvis yra grėsmingesnis puolime, bet gynyboje visa galva nusileidžia J.Noah.
Viskas susiveda į staigumą. Kaip jaunas vidurio puolėjas, J.Valančiūnas per lėtai sukiojasi baudos aikštelėje. Jo staigumo trūksta ginantis prieš derinį „du prieš du“.
Sudėjus J.Valančiūno lėtą žaidimo skaitymą, skylėtą gynybą „du prieš du“ ir „Raptors“ gynėjų nesugebėjimą stabdyti varžovų prasiveržimų, Toronto klubą žudo elementariausias NBA derinys.
Kai J.Valančiūno tiesioginis oponentas – tradicinis vidurio puolėjas, didelių problemų nekyla. Tačiau „Raptors“ ir lietuvį gniuždo žemi mobilūs priešininkų penketai.
Tokios NBA komandos kaip „Houston Rockets“ ar „Golden State Warriors“ subūrė tokias ekipas, kuriose aukštaūgiai yra tokie mobilūs, jog gali susikeisti dengiamaisiais ir stabdyti kitų pozicijų žaidėjus.
Tikėtis, kad J.Valančiūnas galės dengti kitų pozicijų krepšininkus, neverta, bet aukštaūgiui reikia padirbėti tobulinant staigumą.
3. Metimas iš vidutinio nuotolio
Šio progreso tikslas turėtų būti ne toks, kad „Raptors“ turėtų dar vieną žaidėją, kuris trinasi netoli tritaškio linijos. Pagrindinė mintis – turėti dar vieną pavojingą ginklą.
J.Valančiūnas iš 652 savo dvitaškių 86-is kartus atakavo iš vidutinio nuotolio, pataikydamas 33,7 proc. tokių metimų.
Dėl prasto pataikymo procento varžovai jau leidžia J.Valančiūnui atakuoti iš vidutinio nuotolio, o jo firminis suklaidinimas mesti į krepšį seniai nebeveikia.
J.Valančiūnas gali mesti iš vidutinio nuotolio kur kas geriau. Jis tai jau buvo įrodęs praeityje. Jei lietuviui pavyktų susigrąžinti įgūdžius, tai jam atvertų daugiau kelių varžovų krepšio link.
J.Valančiūnas – velniškai talentingas ir darbo nebijantis krepšininkas, todėl viskas – jo rankose.
