Viena paguoda – šalies verslininkai padėjo mūsų vyrams komerciniu būdu patekti į šiemet Turkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą.
2009–ieji šalies suaugusiųjų krepšinio rinktinėms nebuvo sėkmingi. Moterų ir vyrų komandos Europos čempionatuose nepateko į ketvirtfinalį ir neįgyvendino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) kelto tikslo – iškovoti kelialapius į pasaulio čempionatą. Tad moterų rinktinę teko palikti vyriausiajam treneriui Rūteniui Paulauskui, su vyrų ekipa atsisveikino jos strategas Ramūnas Butautas.
Prasidėjus 2010–iesiems LŽ paprašė LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo BALČIŪNO apibūdinti praėjusius metus. Ar pasimokyta iš klaidų? Ko krepšinio aistruoliams tikėtis šiemet? Kokią vyrų krepšinio rinktinę išvysime Turkijoje?
Nelabai blogi metai
– Keliais balais įvertintumėte 2009–uosius Lietuvos krepšinio metus?
– Septyniais iš dešimties. Jei vyrų krepšinio rinktinė būtų patekusi į pasaulio čempionatą sportiniu principu, rašyčiau tvirtą aštuonetą. Be abejo, vyrų ir moterų rinktinės nepasirodė, kaip norėjome, bet tam buvo priežasčių. Išvados padarytos. Tai teikia vilties, kad šiemet rezultatai bus daug geresni. Negalima sakyti, kad metai buvo labai blogi. Visi žiūri į vyrų rinktinę, bet nepamirškime, kad neblogai pasirodė ir jaunimo rinktinės, nors ir neparvežė daug medalių, kaip anksčiau. Vaikinai Europos čempionatuose užėmė ketvirtąją ir penktąją vietas. Tad nėra jokio pagrindo liūdėti. Juolab žinant situaciją – dvidešimtmečiai per visą čempionatą pralaimėjo vienas rungtynes, aštuoniolikmečiai – dvejas. Ir galbūt per anksti abiem rinktinėms buvo kabinami medaliai.
O merginos pasirodė pagal savo lygį. Šiuo metu svarbiausia stabilizuoti padėtį – kad visos merginų komandos žaistų A diviziono čempionatuose. Pasaulio pirmenybėse devyniolikmetės pasirodė neblogai – žaidė ketvirtfinalyje. Jaunimo rinktinių pasirodymą galima įvertinti gerai.
Vilčių nepateisino vyrai
– Kas praėjusiais metais labiausiai nuvylė?
– Vyrai. Bet negaliu pasakyti, kad nuvylė, nes buvau viso to dalis. Krepšinio visuomenę labiausiai nuvylė vyrai, nes lūkesčiai buvo nepagrįstai dideli. Aišku, kartelė pakilo po paskutinių rungtynių su ispanais prieš Europos čempionatą. Be to, kai kurie treneriai per drąsiai kalbėjo apie mūsiškių galimybes. Mūsų rinktinė galėjo į pasaulio čempionatą patekti sportiniu principu, bet kažko pritrūko. Gal suklysta komplektuojant komandą, pasirenkant taktiką. Bet tai juk sportas. Nėra jokios tragedijos. Visų komandų žaidimas banguoja. Ir bangavimas kartais trunka septynerius metus, to pavyzdys – Serbija. Lietuva keturis kartus murdėsi bangose. Prisiminkime 1996–2000 metus, kai mūsų rinktinei su Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu medalių teko laukti ketverius metus.
Reikia kantrybės, kol subręs nauja karta. Po dvejų trejų metų – per olimpinį ciklą – išaugs nauja karta. Kurie žaidėjai bus rinktinės variklis – pasakyti sunku, tačiau jau matome, kad yra didelis potencialas – kiek mūsiškių žaidžia Eurolygoje.
– Kam skirtumėte nominaciją „Nepateisinę vilčių“?
– Man neetiška teisti. Galbūt federacija per daug visais pasitikėjo. Galbūt reikėjo daugiau kontrolės, tvirtesnio žodžio dėl komplektavimo. Kalbu apie vyrų rinktinę. Po laiko visi gudrūs kalbėti, bet mums rinktinės komplektavimas kėlė abejonių. Tačiau manėme – yra rinktinės personalas, treneriai, kurie renka žaidėjus pagal savo taktikos viziją.
Metų džiaugsmas
– Kas labiausiai nudžiugino?
– Šešiolikmečių vaikinų rinktinė, Europos čempionate Kaune iškovojusi sidabrą. Tai parodė, kad didelio meistriškumo žaidėjų rengimo procesas veikia be trukdžių. Taip pat džiaugiamės, kad veikia federacijos renginių organizavimo struktūra. Šešiolikmečių Europos pirmenybės Kaune buvo surengtos puikiai. Gerai pavyko ir „Sprite krepšinio talentų kova“, vyrų krepšinio rinktinės draugiškos rungtynės, LKF taurės varžybos. Matome, kaip žmonės atlieka savo pareigas per šiuos renginius, ir tai gerai nuteikia prieš svarbiausią įvykį – 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje.
Nudžiugino ir Lietuvos žmonių patriotizmas. Jie parodė didžiulę valią, surinkę pusę milijono eurų. Tai garantavo mums vietą šių metų pasaulio čempionate Turkijoje.
Gaivina moterų pajėgas
– Moterų krepšinis, jūsų manymu, progresuoja ar sminga žemyn?
– Kad smigo – buvo akivaizdu. Jei prisimenate, 2006 metais Lietuvos moterų krepšinio lygoje žaidė tik penkios komandos. Vėliau po truputį komandų daugėjo. LKF skiria daug dėmesio moterų krepšiniui, mes turime viziją, kaip šią sritį toliau plėtoti. Prioritetas – merginų krepšinio centrų steigimas. Tik centralizuotai galime atgaivinti moterų krepšinį. Jei viskas vyks gerai, turėsime keturis, o gal net penkis tokius centrus. Tada kasmet kiekvienas parengtų po 30–40 merginų ir nejaustume žaidėjų stygiaus. Nes pernai turėjome tris rinktines, kurioms iš viso atstovavo 36 merginos. O rinktis galėjome tik iš 38 krepšininkių...
Džiugu, kad jau antrus metus Marijampolėje veikia toks centras. Iš jo auklėtinių bus sudaryta šešiolikmečių rinktinė. Tada ir pamatysime, ar žengiame teisingu keliu.
Pernai, bendradarbiaudami su Lietuvos kūno kultūros akademija, atidarėme merginų krepšinio centrą Kaune. Ilgai nelaukę paskelbsime ir apie centro atidarymą Šiauliuose. Artimiausioje ateityje norėtume atidaryti jį ir Vilniuje, nes čia buvo išformuotos Lietuvos olimpinio sporto centro rengiamos merginų grupės.
Kokia bus rinktinė
– Gavome kvietimą į pasaulio čempionatą Turkijoje. Tai puiki proga įrodyti, kad tikrai nusipelnėme būti tarp stipriausių pasaulio komandų. Bet tam reikia sutelkti stipriausias pajėgas: Šarūną Jasikevičių, Rimantą Kaukėną, bandyti sugrąžinti Ramūną Šiškauską...
– Rinktinės dalyvavimas planetos čempionate suteiks daug džiaugsmo mūsų krepšinio gerbėjams. Juolab į Turkiją vyks įdomi rinktinė: naujas treneris, naujos viltys. Nemanau, kad lūkesčiai bus per dideli, nes įprastai po prasto pasirodymo iš rinktinės labai daug ir nesitikima. Kai lūkesčiai adekvatūs, neretai rezultatų sulaukiama kur kas geresnių, nei tikėtasi.
Bandysime sugrąžinti į rinktinę jūsų išvardytus žaidėjus. Bet į tai reikia žiūrėti kiek plačiau. Mūsų svarbiausias tikslas – Londono olimpinės žaidynės. Prieš jas – 2011 metų Europos čempionatas. O pasaulio čempionatas – tarsi vienas iš etapų rengiantis olimpiadai. Tačiau negalima sumenkinti planetos pirmenybių svarbos. Todėl bandome surinkti stiprią komandą. Bet geriausia komanda turi dalyvauti 2011–ųjų Europos čempionate. Mūsų rinktinės vyresniems žaidėjams dvi vasaras leisti rinktinėje – didžiulis krūvis. Reikia į tai atsižvelgti. Sakyčiau taip – į Turkiją važiuos patyrusių ir jaunų žaidėjų derinys. Dabar konkrečiai nei aš, nei kas kitas tikrai nepasakys, kurie krepšininkai vyks į planetos pirmenybes. Žinau, kad kalbėsimės su visais įmanomais rinktinės kandidatais, o priežasčių, dėl kurių jie negalės dalyvauti, bus įvairių.
Vėl erzins tautą
– Žydrūno Ilgausko turbūt jau nejudinsite, nes amžinai subliūkštantys jo pažadai atstovauti Lietuvai jau seniai erzina tautą.
– Sunku pasakyti, kaip bus. Tikrai su juo kalbėsimės, bet nežinia, kokie bus rezultatai.
– Naujasis rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra jau pradėjo derybas su geriausiais krepšininkais?
– Taip. Su dauguma, žaidžiančiųjų Europoje. Dar anksti kalbėti apie rinktinę. Bet pokalbių rezultatas, kaip ir tikėjomės, geras. Dabar tik dėliojame rinktinės pasirengimo grafiką. O vėliau matysime, kaip kuris žaidėjas jaučiasi, kada galės prisidėti prie komandos, jei negalės – dėl kokių priežasčių.
– K.Kemzūros darbui su rinktine netrukdys tai, kad jis prieš Naujuosius pradėjo treniruoti Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (Rusija) ekipą?
– Treneriui, kaip bet kurios kitos profesijos atstovui, ilgalaikis pasitraukimas nėra naudingas. Chirurgas turi nuolat operuoti, treneris – treniruoti. Gerai, kad Kęstutis išvažiavo dirbti į stiprią lygą.
– Kada gali paaiškėti rinktinės pasirengimo tvarkaraštis?
– Maždaug kovo mėnesį. Vasario viduryje vyksiu į NBA „Visų žvaigždžių savaitgalį“ Dalase, kur bus aptarti dar kai kurie niuansai. Ten planuoju susitikti su Ž.Ilgausku ir Dariumi Songaila. Bet pasirengimo kontūrai jau aiškūs: rinktinė vyks į Ispaniją, kur išmėgins jėgas su ispanais ir amerikiečiais. Norime žaisti su vokiečiais. Mūsų pageidavimas – kad į Lietuvą atvyktų Dirkas Nowitzki.
Švelnioji dalis
– Ar bandytumėte mane atkalbėti, jei lažybų kontoroje statyčiau už tai, kad nacionalinės moterų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu taps Romualdas Petronis?
– Galite statyti. Jis yra vienas pretendentų. Galbūt LKF prezidentas Vladas Garastas neatsargiai prasitarė, bet tai buvo neoficiali informacija. Kalbamės su daugeliu žmonių, dirbusių su moterimis. Išsirinkti trenerį nebus lengva.
– LKF prezidento V.Garasto įvairūs posakiai žiniasklaidoje cituoti be perstojo. Kurią jo citatą pavadintumėte auksine?
– Su juo bendraudamas kasdien gali tokių išgirsti. Neretai V.Garastas pasako aštrokai, bet dėl vienintelio tikslo – tai yra skauduliai, neleidžiantys ramiai gyventi. Jis myli Lietuvos krepšinį ir dėl jo labai jaudinasi. Jam ir amžius, ir padėtis, ir patirtis leidžia griežčiau pasisakyti. Tiesa, – neįžeidžiant kitų. Problemų įvardijimas žodžiais yra didžiausia vertybė. Problemas reikia spręsti, o ne bėgti nuo jų ar jas slėpti. Tada bus pažanga.
