Paklaustas, ar nebarė Artūro Jomanto ir Jono Valančiūno, kai šie viename epizode susipešė dėl kamuolio, A.Džikičius kalbėjo: „Tai rungtynių epizodas. Žiūrėti visuomet lengva, žaisti sunkiau. Geriau, kai kovoja dviese, nei abu tiesiog stovi ir žiūri. Kol jie kovoja, aš patenkintas. Krepšinis negali būti žaidžiamas be širdies ir energijos. Pasakyčiau dar vaizdžiau, bet gal susilaikysiu“.
Treneris nesutiko, kad tai buvo geriausios „Lietuvos ryto“ rungtynės šį sezoną. „Kad būtų geriausios rungtynės, jas turėjo žaisti labai geros komandos. „Azovmaš“ žaidė be kelių savo pagrindinių žaidėjų. Tenka konstatuoti, kad mes žaidėme ne prieš tokį stiprų varžovą, prieš kokį galėjome žaisti. Tiesa, neabejoju, kad Aleksandrui Rašičiui tai buvo geriausios rungtynės. Atkovojome 50 kamuolių. Tai taip pat labai geras rezultatas“, – dėstė A.Džikičius.
„Kas labiausiai nudžiugino? Pergalė. Faktas, kad laimėjome. Buvo daug momentų, kurie nudžiugino gerbėjus – tiek kalbant apie gynybą, tiek apie puolimą. Tai taip pat smagu. Tikiuosi, kad kitą kartą arenoje žiūrovų bus daugiau.
Ar nuvylė, jog žiūrovų nebuvo daug? Ne, ne... Manau, tai procesas. Turi tapti įpročiu, kad gerbėjai ateitų stebėti rungtynes, mums žaidžiant šiame turnyre. „Azovmaš“ nėra „Barcelona“, o Europos taurė nėra Eurolyga, bet aš tikiu, sirgaliai visada bus su mumis, ypač tuomet, kai jų reikės labiausiai“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ treneris.
