A.Paulauskas nusprendė, kad į turnyrą nevyks 22 metų 180 cm ūgio Turkijoje rungtyniaujanti Marina Solopova ir 22 metų 192 cm ūgio „Kibirkštyje“ žaidžianti Lina Pikčiūtė.
Viena rinktinės lyderių galėjusi būti M.Solopova, trenerio teigimu, jaučia didelius nugaros skausmus, todėl negali demonstruoti geriausio savo žaidimo. L.Pikčiūtė taip pat nerado savęs ir nedemonstravo geros sportinės formos. Vis dėlto jaunos žaidėjos, anot A.Paulausko, ateityje tikrai ras kelią į rinktinę.
Pirmą kartą po 11 metų pertraukos moterų rinktinėje žais 32 metų 176 cm ūgio gynėja Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, o nacionalinėje komandoje debiutuos Eglė Šikšniūtė ir Monika Grigalauskytė.
Turnyre Prancūzijoje lietuvės patyrė tris pralaimėjimus: 66:86 pralaimėjo Alfredo Vainausko treniruojamai Rusijos rinktinei, net 36:77 buvo sutriuškintos Europos čempionių prancūzių ir 42:64 pralaimėjo Rimanto Grigo treniruojamoms baltarusėms. Vis dėlto A.Paulauskas šių pralaimėjimų nesureikšmina ir tikina, kad rinktinės pajėgumo jie neparodo.
 |
| LKF/V Mikaičio nuotr./Kamilė Nacickaitė ir Kristina Vengrytė |
– Kaip vertinate komandos žaidimą Prancūzijoje, kai patirti trys skaudūs pralaimėjimai? – 15min.lt paklausė A.Paulausko.
– Pralaimėjimai nėra skaudūs, nes mes eksperimentavome – žaidė ir tos, kurios pateko į dvyliktuką, ir tos, kurios nepateko. Be to, šiame turnyre neturėjome Giedrės Paugaitės. Be abejo, pralaimėjimai yra didoki, tačiau apie rinktinės pajėgumą jie nepasako nieko.
– Galima tikėtis, kad kitame draugiškame turnyre Lietuvoje jau žaisite iš visų jėgų?
– Mes visada žaidžiame iš visų jėgų, tačiau turime dar daug ką pagerinti. Į Prancūziją Kroatijos komanda atsiuntė žmogų, kuris nufilmavo visas tris mūsų rungtynes, o apie Kroatijos rinktinę (Lietuvių varžovę Europos čempionato D grupėje – aut. past.) mes šiuo metu nelabai ką žinome.
Aišku, ne kažką jie ir tepamatė. Vis dar stengiamės gerinti taktiką, o ypač reikia tobulinti gynybą ir susižaidimą. Lietuvoje bus dvi Azijos šalių komandos, kurios žaidžia kitokį krepšinį – tai bus labai naudingos rungtynės.
Tačiau yra kita didelė problema – neturime aukšto lygio komandose rungtyniaujančių žaidėjų. Vienintelė Giedrė Paugaitė šį sezoną žaidė Eurolygoje.
– Tačiau prancūzėms pralaimėjote 40-ies taškų skirtumu. Ne per daug?
– Jos mačo pradžioje pagavo vėją, mes iš pradžių nepataikėme, o nelabai ir galėjome pataikyti, nes stovykloje Druskininkuose nemažai dirbome su svoriais, tad merginoms skaudėjo raumenis ir pataikyti buvo sunku. Aišku, sėdėti ant suolo ir žiūrėti buvo nesmagu, tačiau prieš 2007 metų čempionatą, kur buvome šeštos, turnyre Prancūzijoje pralaimėjome irgi dideliais skirtumais – mažiausiai 26-iais taškais (26 taškų skirtumu Prancūzijai, 60 taškų skirtumu – Rusijai ir 45 taškų skirtumu – Čekijai – aut. past.). O komanda tada pagal amžių buvo solidesnė.
– Galime sakyti, kad jūsų toks stilius – prieš čempionatus užmigdyti priešininkes dideliais pralaimėjimais, o kai ateina laikas, smogti iš visų jėgų?
– Galima sukurti ir tokią teoriją (juokiasi), bet prieš čempionatą reikia tiesiog žaisti. Reikia daryti savo darbą, žiūrėti, kas prie ko kimba, eksperimentuoti su taktika – draugiškos rungtynės tam ir skirtos. Per rimtas rungtynes jau nebe paeksperimentuosi.
– Ar galime sakyti, kad tai jums daryti leidžia ir nedidelis moterų krepšinio populiarumas? Lietuviams turbūt nepatiktų, jei Jonas Kazlauskas su vyrų rinktine prieš čempionatą patirtų tokius pralaimėjimus.
– Lietuviai visada yra nepatenkinti. Lietuvis turi keturias dukras, žmona pagimdo penktą, o jis klausia – kas gimė, sūnus? Žmona purto galvą – tai kas tada gimė, jei ne sūnus? Taip pat ir su krepšiniu – jei ne čempionas, tai kas?
– Kodėl iš komandos teko pasitraukti būtent M.Solopovai ir L.Pikčiūtei?
– M.Solopova turi problemų su nugara, ji sunkiai gali bėgti. Žaidėja jau grįžusi iš savo klubo Turkijoje turėjo sveikatos problemų – arba nespėjo išsigydyti traumos, arba traumuota žaidė jau ilgiau. Labai gaila, nes ji galėjo būti viena lyderių. L.Pikčiūtė paprasčiausiai yra blogesnės sportinės formos nei kitos žaidėjos.
– Tik dvi žaidėjos iš 12-os yra sulaukusios 30-ies metų. Ar galime sakyti, kad turime ateities rinktinę?
– Taip, tikrai galime. Dvi jaunos žaidėjos, M.Solopova ir L.Pikčiūtė, nepateko į rinktinę dabar, dar kelios jaunos ir perspektyvios žaidėjos – Kristina Alminaitė, Laura Svarytė – atkrito kiek anksčiau. Jos ateityje dar tikrai žais – viskas priklauso nuo pačių merginų. Labai neblogai šiandien atrodo mūsų debiutantė Eglė Šikšniūtė. Visos jos yra ateitis.
Tačiau yra kita didelė problema – neturime aukšto lygio komandose rungtyniaujančių žaidėjų. Vienintelė Giedrė Paugaitė šį sezoną žaidė Eurolygoje (Italijos Taranto „USO Basket“ komandoje – aut. past.). Neturime Lietuvoje Eurolygos komandos, o pernai šešerios „Kibirkšties“ rungtynės Europos taurėje yra kaip niekas. Jei ir kitą sezoną žaidėjos neturės gerų klubų, bus negerai.
– Ką patartumėte geriausioms žaidėjoms – išvykti rungtyniauti į užsienį?
– Taip, reikia arba išvykti į užsienį, arba Lietuvoje suskurti Eurolygos komandą – tačiau čia jau reikia ir valdžios pastangų. Manau, per lengvai atsisakėme Eurolygos lygio klubo Lietuvoje.
Pažiūrėkime į Prancūziją – moterų krepšinyje šiuo metu jie tvirtai pirmauja. Šalyje jau yra 200 tūkst. besitreniruojančių mergaičių, neskaitant profesionalių, ir jau šiuo metu yra stengiamasis surinkti 2003 m. gimusias mergaites į vieną vietą. Jos kartu vežamos į treniruotes Paryžiuje ir kituose centruose, o savaitgaliais grįžta žaisti į gimtuosius miestus. Darbo dienomis vėl važiuoja į didžiuosius centrus ir taip toliau. O Lietuvoje šiemet rinktos tik 1999 m. gimusios žaidėjos, tuo tarpu tokio amžiaus prancūzės centralizuotai treniruojasi jau ketverius metus.
 |
| LKF/V Mikaičio nuotr./Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, Inesa Visgaudaitė, Kristina Vengrytė ir Gabrielė Gutkauskaitė |
– Sužaidus nemažai rungtynių ir nusprendus dėl 12-uko galima prognozuoti ir kaip klostysis pats čempionatas?
– Prognozuoti – nedėkingas dalykas ir aš tuo neužsiimu. Prognozėmis užsiimti galima prieš rinkimus (juokiasi).
Prancūzijoje buvo gražu žiūrėti – pilnos salės žmonių. Per pirmas rungtynes su Rusija, kurios vyko darbo dieną, tribūnose buvo 5 tūkst. žiūrovų. Antrose rungtynėse su prancūzėmis žiūrovų jau buvo visiškai pilna salė – daugiau nei 6 tūkst. Prognozuoti galime tai, kad Europos čempionate bus puiki atmosfera – gal kiek mažiau žiūrovų bus mūsų grupės mačuose, nes jie vyks mažesniame mieste. Tačiau prancūzai geri sirgaliai – ploja abiems komandoms. Net ir per rungtynes su prancūzėmis aplodismentų buvo ir mums.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės sudėtis Europos čempionatui:
Inesa Visgaudaitė (Tulūzos „Metropole“ – Prancūzija) – 1991 m. 169 cm
Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“) – 1981 m. 176 cm
Gabrielė Gutkauskaitė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1990 m. 176 cm
Greta Šniokaitė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1991 m. 180 cm
Mantė Kvedaravičiūtė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1990 m. 180 cm
Kamilė Nacickaitė („Umbertide“ – Italija) – 1989 m. 181 cm
Kristina Vengrytė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1981 m. 186 cm
Monika Grigalauskytė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1992 m. 191 cm
Giedrė Paugaitė („USO Mondeville“ – Prancūzija) – 1990 m. 192 cm
Gintarė Petronytė (Taranto „Cras Baskets“ – Italija) – 1989 m. 195 cm
Iveta Šalkauskė (Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“) – 1982 m. 194 cm
Eglė Šikšniūtė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1991 m. 198 cm
Lietuvos rinktinė nuo birželio 5-osios iki 11-osios treniruosis stovykloje Panevėžyje, kur sužais keturias kontrolines rungtynes. Pirmasis mačas (birželio 6) su Japonija vyks už uždarų durų, o kitos trejos rungtynės jau su žiūrovais – Kinija (birželio 9), Švedija (birželio 10) ir Japonija (birželio 11).
Europos moterų krepšinio čempionatas Prancūzijoje vyks birželio 15–30 dieną, o lietuvių varžovėmis D grupėje bus Baltarusijos, Čekijos ir Kroatijos rinktinės. D grupės varžybos vyks Trelazo mieste.
