-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 06 17

Algirdas Paulauskas: „Ši rinktinė subrendo pergalėms“

Jau šeštadienį, birželio 18 dieną, Lenkijoje startuoja Europos moterų krepšinio čempionatas, kuris tęsis iki liepos 3 dienos.
Treneris Algirdas Paulauskas
Treneris Algirdas Paulauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos rinktinei, kuri pirmenybes pradės vienoje grupėje su Rusija, Turkija ir Slovakija, keliamas tikslas patekti į penketuką. Tai leistų papildomame atrankos turnyre kovoti dėl kelialapio į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tiesioginis kelialapis atiteks tik Europos čempionėms.

2009 m. Europos pirmenybėse Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią vietą per visą istoriją – 11-ą. Nepaisant to, kad komandos sudėtis nuo to laiko kardinaliai nepasikeitė, šiemet tikimasi kur kas geresnio rezultato. Tiesa, pasikeitė treneris – po fiasko Latvijoje rinktinės vairą iš Rūtenio Paulausko perėmė Algirdas Paulauskas.

„Tikslai realūs. Norėtųsi sulaukti istorinio įvykio – moterų rinktinės patekimo į olimpines žaidynes. Aišku, lengva nebus. Lengva yra iškelti tikslus, bet ne juos įgyvendinti“, – teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas, paraginęs palaikyti Lietuvos rinktinę, nepaisant to, kaip jai sektųsi.

„Šiai komandai nereikia tik įpareigojimų, jai reikia ir visuotinio palaikymo. Suburta puiki komanda, bet žaidimą sudaro daugybę faktorių, todėl bus reikalinga ir sėkmė“, – pridūrė V.Garastas.

Geriausia visų laikų komanda buvo prieš 12 metų

– Treneri,  ar objektyvu po paties prasčiausio čempionato kelti pačius aukščiausius tikslus, juk komandos sudėtis kardinaliai nepasikeitė?, – paklausėme A.Paulausko.

– Niekas nestovi vietoje. Rinktinė ta pati, bet labiau subrendusi. Juk kai kurioms čempionatas Rygoje buvo debiutinis. Nemažai žaidėjų per tuos du metus padarė labai ryškią pažangą. Turime ir jaunų, ambicingų, ir patyrusių, visko mačiusių žaidėjų. Visada būna ir šuolių, ir nuopolių, todėl atsiremti į nesėkmę praėjusiame čempionate nereikėtų. Ši rinktinė subrendo pergalėms.

– Vadinasi, tikslas nėra utopinis, olimpinis kelialapis – ranka pasiekiamas?

– Arčiausiai olimpinio kelialapio buvo 1999-ųjų rinktinė. Tai buvo stipriausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Olimpinis kelialapis tuomet buvo labiausiai ranka pasiekiamas. Tai buvo Svajonių komanda. Jei nori pakliūti į olimpines žaidynes, dabar ši komanda turi tapti Svajonių komanda. Viskas mūsų rankose. Favoritai nesame, bet ir 1997 metais, kai tapome Europos čempionais, favoritai nebuvome ir niekas aukso nesitikėjo. Pirmas kartas visada būna, kažkada į olimpiadą juk reikia pakliūti.

– Ar galite palyginti 1997-ųjų ir 2011-ųjų rinktines?

– Tada mes jau turėjome keletą žvaigždžių. Dabar turime daug neatsiskleidusių žvaigždžių. Aišku, tai Europoje pripažintos žaidėjos – Agnė Abromaitė, Eglė Šulčiūtė, kitos kylančios žaidėjos. Tuomet rinktinėje žaidė autoritetai, dabartinėms žaidėjoms dar reikia išsikovoti tuos vardus. Bet jos turi tokias galimybes. Pagal savo sugebėjimus daugelis šios rinktinės žaidėjų galėtų būti Europos lygio žvaigždės.

Įžaidėjų trūksta visiems

– Ne kartą esate užsiminęs apie įžaidėjų, galinčių žaisti rinktinėje, trūkumą. Kaip pavyks įžaidėjos problemą išspręsti Lenkijoje?

Arčiausiai olimpinio kelialapio buvo 1999-ųjų rinktinė. Tai buvo stipriausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Olimpinis kelialapis tuomet buvo labiausiai ranka pasiekiamas. Tai buvo Svajonių komanda. Jei nori pakliūti į olimpines žaidynes, dabar ši komanda turi tapti Svajonių komanda. – Dabar yra tik viena tikra įžaidėja – Rima Valentienė, bet ją gali pavaduoti ir kitos žaidėjos. Ta problema egzistuoja ir kitose rinktinėse. Tai daugelio komandų bėda. Šiandien tikrų įžaidėjų yra labai mažai. Krepšinis nuėjo į atletizmą, viskas paremta fizinėmis savybėmis, universalumu. Tam tikrą laiką buvo žaidžiamas toks krepšinis, kai labai daug galvoti aikštėje nebereikėjo. Kai viskas apsilygino, vėl atsirado tikrų įžaidėjų poreikis.

– Gal tam įtakos turėjo ir tai, kad Europos klubus užplūdo krepšininkės iš JAV?

– Sutinku, tai vienas iš faktorių. Juk dažniausiai pirkdami amerikietę pirmiausiai ieškome įžaidėjos arba vidurio puolėjos. Amerikietės daug kur išstūmė vietines žaidėjas iš šių pozicijų. Žinoma, tokios šalyse, kaip Prancūzijoje ar Ispanija, tokių problemų nėra.

– Sandra Linkevičienė, kuriai įžaidėjos vaidmenį kartais patikėdavote ir Kursko klube, neslepia, kad jai nepatinka žaisti šioje pozicijoje.

 – Jai daug ir neteks šio vaidmens. Vienose kitose rungtynėse. Sandra yra antras numeris, jai geriausiai sekasi šioje pozicijoje, ir stengsimės jos nestumdyti.

– Priekinės linijos situacija rinktinėje priešinga – konkurencija išties didelė. Ar ji netrukdo atsiskleisti kiekvienai žaidėjai?

– Nesakyčiau taip. Turime pasirinkimo komfortą, tai nėra blogai. Žaidėjos viena kitai leidžia pailsėti, ir kiekviena turi savo vaidmenį. Aišku, kai kurios vietą komandoje yra pelniusios savo autoritetu ir patirtimi, kitoms reikia pasitempti.

– Po Jurgitos Štreimikytės pasitraukimo rinktinėje nebuvo akivaizdžios lyderės. Nėra ir dabar, to vaidmens gali imtis kelios žaidėjos. Tai gerai komandai ar vis dėlto ryškesnės lyderės komandai reikėtų?

– Mes niekad nesureikšmindavome J.Štreimikytės buvimo ar nebuvimo komandoje. Be J.Štreimikytės žaidėme ir tuomet, kai ji dar galėjo žaisti – 2005 metais žaisdami be jos buvome ketvirti. Aišku, su ja gal būtume ir finale žaidę. Bet, kaip sakiau, niekad nesureikšmindavome jos buvimo ar nebuvimo. Tokios žaidėjos kaip J.Štreimikytė – žaidėjos, su tokiu autoritetu ir patirtimi – dabartinėje komandoje neturime. Bet, kas žino – gal atsiras. Turi atsirasti. Manau, Sandra Linkevičienė yra šios komandos lyderė. Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Lyderio vaidmuo ne visuomet turi atsispindėti pelnomuose taškuose.

LMKL – ne geriausias tramplinas į rinktinę

– Kurių rinktinės narių žaidimu praėjusiame klubiniame sezone buvote patenkintas, kurių – ne?

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pralaimėjo latvėms
Aušra Bimbaitė

– Iš arti labai daug nemačiau,. Mačiau Giedrę Paugaitę – labai aptiko. Per kelis metus padarė milžinišką pažangą. Sandra Linkevičienė mano klube žaidė, ir žaidė puikiai. Aušra Bimbaitė „Viči-Aistės“ ekipoje labai gerą sezoną turėjo. Kai ji žaidė Kurske, komandoje buvo keturios užsienietės, o tik trys galėjo būti aikštelėje. Jai tekdavo mažiau laiko, ir tokių galimybių atsiskleisti neturėjo. Šiemet Aušra turėjo psichologinį komfortą ir tikrai sužaidė taip, kaip ji moka. Tai jai gresia ir rinktinėje, kur taip pat neturės tokių suvaržymų, kokius turėjo daugiau nei prieš metus žaisdama Kurske.  

Šiek tiek nuliūdino, kad Gintarė Petronytė nedaug šį sezoną gavo žaisti, tačiau didelis pliusas yra tai, kad treniravosi su Sylvia Fowles. Tai tikra mašina moterų krepšinyje. Stipresnės moters krepšinyje nesu matęs. Manau, treniruotės su ja Gintarei išėjo į naudą. O tai, kad mažai žaidė, išėjo ir į naudą – dabar ji veržte veržiasi į aikštelę. 

Agnė Abromaitė ilgai ieškojo klubo, pateko į gerą, bet ten jai teko antraeilis vaidmuo. Be to, turėjo traumą sezono metu. Bet vėl gi galima įžvelgti ir teigiamų dalykų tame – nenualino savęs fiziškai ir Lenkijoje bus pilna jėgų. Juolab, prisimename, kaip sėkmingai už rinktinę žaidė praėjusią vasarą atrankos varžybose. 16 tašų vidurkis ir itin patikimas žaidimas gynyboje. Manau, ji pasiruošusi demonstruoti tokį patį žaidimą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marina Solopova ir Gintarė Petronytė
Marina Solopova ir Gintarė Petronytė

Vaidos Sipavičiūtės sezonas buvo daug prastesnis nei prieš tai, bet keičiant klubą tokie dalykai nutinka dažnai. Ne visada gerai pakeisti klubą. Tai didelė loterija. Jei žaidi sėkmingai, keisti klubą rizikinga, kartais geriau pasilikti. Nežinau, ar Vaidai vertėjo palikti vengrų klubą ir keltis į Prancūziją, iš kurios vėliau teko bėgti į Italiją. Nėra taip paprasta pakliūti į gerą komandą. Labai daug atvejų, kai gera žaidėja nerodo žaidimo, nes patenka ne į jai skirta komandą.  Taip nutiko ir Vaidos atveju. Dabar turi stimulą pasirodyti, juolab, kad vėl reikės susirasti naują klubą.

– Vaida Sipavičiūtė iš kitų rinktinės žaidėjų išsiskiria tuo, kad jos krepšinio kelias driekėsi per JAV studentų lygą. Ar jos žaidimo stiliuje yra kažkas savito, ko neturi kitos žaidėjos? 

– Savitos technikos elementų žaidėjos, pabuvojusios JAV, be abejo, atsiveža. Svarbiausia, kad mentalitetas nepasikeistų. Laimei, Vaidos atveju tai nenutiko. Galima sakyti, Amerikoje ji nesugedo – liko lietuve. Būna grįžta žaidėjos ir praeina du trys metai, kol susigaudo, kokiame pasaulyje gyvena. Su Vaida tokių problemų nebuvo, nors Europos krepšinyje jos dažnos.

– Ar LMKL žaidžiančios krepšininkės pasiruošia rinktinei?

– Yra žaidėjų, kurios nėra turėję reikalų su užsienio kubais. Faktas, kad jos žaidžia LMKL, nekelia džiaugsmo ir optimizmo. Bet visada turi būti šansas kažkur pasirodyti. Jos gavo šansą pasirodyti rinktinėje. Štai Marinos Solopovos pavyzdys – pažaidė Eurolygoje, ir jau turi pasiūlymų važiuoti į užsienį, į stiprų klubą. Taip pat gali atsitikti ir su kitomis žaidėjomis, nors aš manau, kad Marina dar galėtų pažaisti „Viči-Aistės“ ekipoje. Nes, kaip jau kalbėjome, ne visada patekusi į naują klubą žaidėją lieka patenkinta savo vaidmeniu. Kita vertus, kol LMKL lygis yra toks, koks yra dabar, užsienyje pažaisti bus naudinga bet kuriuo atveju. Tapusi legioniere, progesuosji nori nenori, nes ten žymiai didesnė konkurencija.

Pavojingos visos varžovės

– Ką galite pasakyti apie varžoves grupėje?

– Mūsų grupė tikrai labai stipri. Ir labai lygi. Bet kuriai komandai gali paslysti koja. Visos įveikiamos, bet ir pralaimėti galima be kuriai. Kiekvieną kiekvienai bet kuriuo metu gali nusukti sprandą. Visiškai skirtingų mokyklų, skirtingų stilių komandos. Kiekvieną dieną, ruošiantis kiekvienoms rungtynėms, reikės daug ką keisti.

Mūsų grupė tikrai labai stipri. Ir labai lygi. Bet kuriai komandai gali paslysti koja. Visos įveikiamos, bet ir pralaimėti galima be kuriai. Kiekvieną kiekvienai bet kuriuo metu gali nusukti sprandą.

– Kaip pasikeitė moterų krepšinis per pastaruosius 10 metų?

– Dabar moterų krepšinis daug atletiškesnis, daug. Labai sustiprėjusi gynyba. Daabr nepalyginamai daugiau dėmesio skiriama žaidimui gynyboje. Žaidime atsirado daug vyrų krepšinio elementų, kurių anksčiau nebuvo. Dabar visai kiti ir žaidimo greičiai.

– O kalbant apie nacionalinių komandų pajėgumą?

– Nuo 1997 metų, kai Lietuva tapo Europos čempione, labai pakilo ispanių lygis. Ir tada jos buvo penktos, tačiau pastaruoju metu jų dominavimas tapo itin ryškus. Nors čempionėmis netampa, nuolat būna tarp prizininkių. Čekės tapo rimtomis varžovėmis, bet labai susilpnėjo vokietės. Latvės buvo atsigavę, o tai rodo, kad sprendimas grįžti prie senosios internatinės krepšininkių rengimo sistemos šioje šalyje pasiteisino. Praėjusiame čempionate joms nepasisekė, bet namuose visuomet sunkiau žaisti. Žinoma, prancūzės per tą laiką dukart tapo čempionėmis ir išlieka pagrindinėmis favoritėmis. Lietuva? Mes visąlaik būnam prie lyderių. Neskaitant praėjusio čempionato ir dar vieno, kai nepatekome, visuomet būname maždaug 4-6 vietose. Mažai šaliai toks stabilumas yra didelis dalykas.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius