Naujojoje komandoje R.Alijevas debiutavo sekmadienį, kai į Kauno „Žalgirio“ krepšį įmetė 17 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus.
Sezoną lietuvis pradėjo Larisos „Olympia“ komandos gretose. 193 cm ūgio gynėjas Graikijos čempionate žaidė septyneriose rungtynėse, tačiau aikštėje praleisdavo vos 8 minutes. Per jas R.Alijevas pelnydavo 1,1 taško ir atlikdavo 1,4 rezultatyvaus perdavimo.
Toks vaidmuo R.Alijevo netenkino, todėl jis nusprendė grįžti į gimtinę.
Nerado bendros kalbos su treneriu
– Kodėl nepavyko įsitvirtinti Graikijoje? – BasketNews.lt paklausė R.Alijevo.
– Visą praėjusią vasarą nesportavau. Gavau Graikijos komandos pasiūlymą. Paklausiau, ar man būtų suteiktos tos pačios sąlygos, tas pats žaidimo laikas, kaip praėjusį sezoną Graikijoje. Mane užtikrino, kad viskas bus gerai, o išėjo atvirkščiai.
Atvykęs į Graikiją pamačiau, jog būsiu antras komandos įžaidėjas. Mūsų vyriausiasis treneris nekalbėjo angliškai, tad bendrauti buvo sunku. Iš karto pastebėjau, kad treneris jaučia didelę simpatiją amerikiečiams, todėl ir žaidimo laikas jiems buvo skiriamas didesnis.
Bandžiau kalbėtis ir ką nors daryti, bet niekas nereagavo, todėl nusprendžiau negadinti sau sezono ir grįžti namo, laukti kito pasiūlymo. Manau, kad dar esu jaunas, tad norisi parodyti save ir įrodyti, kad galiu žaisti gerai. Todėl sustoti neketinu. Krepšinį mėgstu ir mesti jo tikrai nežadu.
– Per pastaruosius du sezonus pakeitėte jau keturias komandas...
– Teisingai pastebėjote. Per pastaruosius du sezonus komandas keičiu labai dažnai. Krepšinį profesionaliai žaidžiau jau septynerius metus. Per pirmuosius penkerius metus su klubais neturėjau jokių problemų nei dėl finansų, nei dėl trenerių. Mano manymu, ekonominė krizė davė savo. Nežinau, ar galiu pavadinti tai nesėkme. Tiesiog taip jau nutinka. Turiu savo įsitikinimus, savo charakterį, kurio laikausi ir žengiu toliau. Esu maksimalistas, atiduodu visą save. Todėl norėčiau, kad man grįžtų tiek, kiek duodu. Ateityje viskas susitvarkys ir komandų taip dažnai nekeisiu (šypsosi).
– Grįžus iš Graikijos pasirodė pranešimų, kad žaisite „LKKA-Atleto“ ekipoje.
– Čia didelis nesusipratimas ir galbūt išpūstas reikalas. Su treneriu Edu Nickumi palaikome gerus santykius. Jis yra geras žmogus, puikus treneris, esu jam už daug ką dėkingas.
Mes pabendraudavome ir jis žinojo mano padėtį Graikijoje, todėl nenuostabu, jog žinojo, kad grįžtu į Lietuvą. Treneris manęs paklausė, ar nenorėčiau žaisti kelerių rungtynių Kauno ekipoje. Pasakiau, kad jeigu negausiu pasiūlymų, mielai porą mačų žaisiu. Anksčiau irgi taip darydavau, esu žaidęs keletą rungtynių, tik tada niekas taip neviešindavo.
Grįžus – pasiūlymų gausa
– Kas lėmė apsisprendimą persikelti į „Nevėžį“?
– Kai visi sužinojo, jog grįžtu namo, sulaukiau daug skambučių su pasiūlymais. Galiu pasakyti atvirai, kad priimti sprendimą buvo sunku. Visiems norėjau padėti, bet pasirinkau „Nevėžį“, nes jų tvarkaraštis man pasirodė parankiausias. Kėdainių ekipa žais su stipresnėmis komandomis, bus daug aukštesnio lygio varžybų. Man tai išeis į naudą, taip pat tikiuosi, kad ir komandai būsiu naudingas.
– Kokių komandų pasiūlymų dar buvote sulaukęs?
– Jeigu įvardyčiau tas komandas, kurios kvietė mane į savo gretas, tai nebūtų labai gražu iš mano pusės. Galiu tik pasakyti, kad susidomėjimą manimi išreiškė dar keturi Lietuvos klubai.
Nesvarbu, kur žaisti, svarbu tai daryti su meile ir atsidavimu. Krepšinio esmė yra ne tik pinigai. Tai teka žmogaus gyslomis. Tikras krepšininkas, mano manymu, net miegodamas sapnuoja krepšinį, atsikėlęs perskaito krepšinio naujienas, laukia kitų rungtynių ir taip eina visas gyvenimas (šypsosi). Kiti krepšininkai mane puikiai supranta.
Šeima krepšiniui netrukdo
– Galbūt sukūrus šeimą jau sunkiau sekasi rasti laiko krepšiniui?
– Šeima ir krepšinis yra du skirtingi dalykai. Juos reikia mokėti suderinti. Mano atveju šie dalykai vienas kitam netrukdo. Turiu labai supratingą ir nuostabų žmogų šalia, kuris man labai daug padeda.
– Pastaruoju metu internautai jus vadina sužvaigždėjusiu krepšininku. Kaip manote, kodėl?
– Dėl žvaigždės statuso negaliu komentuoti. Vieniems aš esu geras žaidėjas, kitiems – nelabai. Kas mane pažįsta, tas žino, o kas mane palaikys, aš jiems būsiu dėkingas. Laikas parodys, ką mes čia sugebame.
