Buvęs „Žalgirio“ vidurio puolėjas Jiri Zidekas: „Laimėti Eurolygą – tai įspūdinga“

Visų laikų geriausiu Čekijos krepšininku tituluojamo J.Zideko karjera prasidėjo kremtant mokslus ir mokantis krepšinio paslapčių Kalifornijos universitete (UCLA). Veikiausiai ir pats aukštaūgis nenutuokė, jog jau po kelių metų jo vardą ir pavardę išmoks didžioji dalis Amerikos krepšinio gerbėjų, o dar vėliau jo inicialus linksniuos ir populiariausi Europos sporto dienraščiai, rašo Zalgiris.lt.

Su atsarginio vaidmeniu NCAA pirmenybėse pirmuose sezonuose taikstęsis J.Zidekas vėliau įrodė, jog gali būti tikras komandos vedlys. Puikiausias to pavyzdys – NCAA čempionų titulas 1995 m. „Tų emocijų apsakyti negaliu. Tai buvo kažkas tokio nepakartojamo“, – su nostalgija dabar prisimena čekas, baigęs universitetą ir iškart pasukęs į NBA.

Tačiau tai – toli gražu ne vienintelė gyvos čekų krepšinio legendos pergalė krepšinio aikštelėse. Bene skambiausias laimėjimas buvo iškovotas vilkint žaliai–baltą aprangą 1999 m., kai virš galvų kauniečiai iškėlė Eurolygos taurę.

Nors dabar visa tai – tik prisiminimai, pats J.Zidekas pripažįsta – krepšinis ir dabar yra neatsiejama jo gyvenimo dalis.

Nuo krepšinio neatsitraukia net ir baigęs karjerą

– Kaip atrodo eilinė jūsų diena? – pasiteiravome J.Zideko.
– Šiuo metu dirbu Čekijos krepšinio federacijoje ir Nymburko CEZ klube, kuriame atlieku sporto direktoriaus pareigas. Ekipoje daugiausia dėmesio skiriu komandos komplektavimui. Taip pat turiu verslo reikalų kartu su broliu. Esu ir tėtis, auginu tris vaikus, tad dažniausiai keliuosi jau pusę septynių. Nuo tada ir prasideda visi darbai, tarp kurių dar ir krepšinio komentavimas Čekijos televizijoje bei internetinio dienoraščio rašymas Eurolygos tinklalapyje. Viskas užima išties daug laiko.

– Ar darbas tos pačios šalies klube ir krepšinio federacijoje Čekijoje yra suderinamas? Niekas neįžvelgia interesų konflikto?
– Kai kas gal ir galėtų teigti, jog tai – interesų konfliktas. Galbūt ir derėtų į tai atsižvelgti, tačiau federacijoje labiau dirbu su moterų krepšinio čempionatu, kurį norime organizuoti. Vyko rinkimai generalinėje asamblėjoje, kurioje buvau išrinktas federacijos viceprezidentu. Beje, Nymburko ekipos prezidentas yra ir visos Čekijos krepšinio federacijos prezidentas.

– Papasakokite plačiau apie savo pareigas Nymburko klube.
– Komandoje daugiausiai dirbu būtent su žaidėjais, padedu komplektuoti komandą. Bendraujame su treneriais, ieškome įvairių variantų – su kuo pasirašyti kontraktus, su kuo – ne. Ką kviesti į peržiūras, o ko – ne. Vaikštau į visas klubo namų rungtynes, tiesa, į išvykas nekeliauju. Kai susidaro situacija, jog kažką reikia keisti, kartu su treneriu ieškome bendrų sprendimų.

– Kaip susiklostė situacija, jog baigęs karjerą tapote krepšinio komentatoriumi?
– Čekijos televizija pakvietė išmėginti jėgas komentuojant Eurolygą. Iššūkį priėmiau. Man patinka Eurolyga. Mano nuomone, ten demonstruojamas pats geriausias krepšinis ir dėl to ši lyga yra labiausiai intriguojanti. Pats pakankamai neblogai suprantu krepšinį, esu rungtyniavęs Eurolygoje, tad stengiuosi perteikti aistruoliams kuo daugiau įdomios informacijos, įvairius niuansus. Tai puiki galimybė ne tik išmėginti save, bet ir pasidalinti žiniomis su kitais. Krepšinį komentuoju jau ketvirtus metus.

– Ar esate sulaukęs kritikos už komentavimą?
– Kai kurie žmonės kritikuoja, teigdami, kad esu pernelyg emocionalus. Apskritai, čekų komentavimo stilius nėra pagrįstas emocijomis. Mano nuomone, krepšinis yra dinamiškiausias komandinis sportas pasaulyje, tad jį tiesiog reikia komentuoti būtent taip.

– Papasakokite šiek tiek apie savo šeimą.
– Vis dar esu vedęs tą pačią damą, su kuria buvau, kai žaidžiau „Žalgiryje“ (šypsosi). Tik dabar turime jau tris vaikus. Vyriausiajam greitai sukaks vienuolika. Antrasis šiuo metu yra aštuonerių bei turime dar mažą dukrytę, kuriai – treji.

– Grįžkime prie krepšinio. Per savo karjerą esate atstovavęs net dešimčiai įvairių komandų. Kurias iš jų išskirtumėte?
– Visų pirma, turėčiau paminėti UCLA. Ten praleidau nemažai metų. Tai buvo ne tik išsilavinimo klausimas, bet ir pirmieji žingsniai krepšinio pasaulyje. Visas tas laikas man paliko daug neišdildomų įspūdžių ir labai patiko. Laimėjome NCAA, o tai buvo ypatinga. Tai tapo tam tikru pamatu mano tolesnei profesionalo karjerai bei taip pat buvo ir pirmas rimtas titulas.

Iš Europos, žinoma, išskirčiau „Žalgirį“. Laimėjome Eurolygą, buvome šauni komanda ir turėjome nuostabų sezoną. Jei teisingai pamenu, viso sezono pergalių–pralaimėjimų balansas buvo 55–4. Kas tai galėtų pamiršti? Kartu buvo surinkti išties puikūs vaikinai, komandoje vyravo ideali atmosfera. Aišku, kai gerai sekasi, ir santykiai būna geresni nei tada, kai pralaimi. Taip jau viskas sutapo, jog „Žalgiryje“ praleistą laiką galiu vertinti tik teigiamai.

– Ar pergalė Eurolygoje turėjo įtakos tolimesnėje karjeroje?
– Eurolygos laimėjimas, žinoma, buvo išties puikus. Tai – geras įrašas vizitinėje kortelėje. Tačiau į Europą atvykau po septynių metų praleistų Amerikoje, tad, tiesą sakant, apie Europos krepšinį ir Eurolygą nežinojau praktiškai nieko. Nežinojau, nei kas ji, nei koks jos lygis. Aišku, buvau laimingas, kai laimėjome, tačiau tada dar nesupratau, ką padarėme. Viskas įvyko labai greitai. Kaip jau minėjau, tai buvo sėkmingos karjeros Europoje pradžia. Žinoma, šiek tiek gaila, kad karjerą, dėl įvairių traumų, teko ankstokai baigti.

– Į „Žalgirį“ atvykote tada, kai NBA lygoje vyko „lokautas“. Kaip manote, jei ne jis, ar kada nors būtum apsivilkęs „Žalgirio“ marškinėlius?
– Visa tai jau yra istorija. NBA aikštelėje nepraleisdavau labai daug laiko, bet jei nebūtų įvykęs lokautas, manau, būčiau daręs viską, jog įsitvirtinčiau ir likčiau ten. Manau, visų žaidėjų tikslas yra kuo ilgiau išsilaikyti NBA. Vis tik turiu pripažinti – viskas išėjo į gerą. Kartais situacija priklauso ne nuo mūsų ir nutinka dalykai, kurių negali kontroliuoti. Galiu pasakyti, jog viskas buvo puiku – pradžioje gal ir buvo šiokia tokia emocinė duobė persikėlus į Europą, tačiau gi laimėjome Eurolygą, kitų titulų, o tai jau buvo įspūdinga. Ne daug kam per savo karjerą pavyksta triumfuoti šiame turnyre.

– Ar sekate „Žalgirio“ rezultatus? Gal teko matyti nors vienas žalgiriečių rungtynes?
– Kauniečių žaidimą šį sezoną teko stebėti epizodiškai – tiek, kiek rodė per Čekijos televiziją. Čia rodo nemažai Belgrado „Partizan“ mačų, nes šiame serbų klube rungtyniauja talentingiausias šalies krepšininkas Janas Vesely. Žmonėms jis įdomus. Tikiuosi, jog čekai parodys dar ne vienas žalgiriečių rungtynes ir turėsiu progą jas išvysti.

– Kaip manote, kokios „Žalgirio“ galimybės šiame Eurolygos sezone?
– Manau, jog visų pirma žalgiriečiams reikia patekti į kitą etapą. Krepšinyje visko būna, todėl svarbu pirma prasibrauti į „Top 16“ ir tada jau žvelgti toliau.