– Prieš dvejus metus baigėte profesionalo karjerą ir pasukote trenerio keliu. Kas lėmė tokį apsisprendimą?
– Galbūt meilė krepšiniui. Tiek metų jam atiduota. Galvojau, kad čia noriu ir pasilikti.
– Ar buvo sunku pradėti trenerio karjerą?
– Žinoma, buvo sunku. Ir dabar galiu pasakyti, kad vis dar esu daugiau žaidėjas nei treneris, į kai kuriuos dalykus dar žiūriu iš žaidėjo pusės. Bet po truputį stengiuosi tai pamiršti.
– Lengviau būti žaidėju ar treneriu?
– Žymiai lengviau būti žaidėju, todėl, kad tu ateini į treniruotę ir žinai, ką tau reikės padaryti. Treneris būna jau viską nusprendęs ir suplanavęs.
O kai pats esi treneris, turi pats visą tą procesą planuoti. Turi surasti silpnas vietas, kurias reikia atidirbinėti per treniruotes, paruošti taktiką, kaip žaisti prieš priešininką. Tiek gynyboje, tiek atakoje. Tai yra darbas 24 valandas per parą.
– Ar galima sakyti, kad tapti treneriu ruošiamasi dar žaidžiant krepšinį? Ar visgi tai yra sprendimas, kuris priimamas baigus karjerą?
– Konkrečiu mano atveju sprendimas priimtas jau žaidžiant. Paskutinius 4 ar 5 metus žaisdamas jau dariausi savo konspektus: kas patinka, kas ne. Ir, apskritai, domėjausi tuo.
– Nors jūsų trenerio karjera kol kas dar trumpa, ar turite idealų, į kuriuos bandote lygiuotis?
– Kiekvienas treneris, pas kurį žaidžiau padarė įspūdį ir kažką paliko. Bet didžiausią įspūdį yra palikęs Jonas Kazlauskas. Jis yra laimėjęs daug įvairiausių medalių, titulų, buvo rinktinės treneris. Apskritai, tai yra žmogus, kuriam jaučiu labai didelę pagarbą ir jis man – autoritetas.
– Kodėl prieš du metus pasirinkote būtent Slupsko komandą?
– Viskas įvyko visai netikėtai. Vieną dieną man paskambino Igoris Migliniekas (buvęs Slupsko „Energa Czarni“ vyriausiasis treneris – aut. past.) ir paklausė, ar manęs nedomina toks variantas. Aš sutikau ir po kiek laiko tapau vyriausiuoju treneriu.
– Esate patenkintas „Energa Czarni“ ekipos suteikiamomis sąlygomis dirbti?
– Taip, esu visiškai patenkintas.
– Šie metai Jūsų komandai buvo labai sėkmingi. Kaip vertinate sezoną?
– Labai gerai. Mūsų komandai iškeltas tikslas buvo užimti nežemesnę vietą nei yra komandos biudžetas. Komandos biudžetas buvo šeštas-septintas lygoje. Visi tyliai svajojo apie patekimą į ketveriukę, o gavo medalį. Todėl viskas pavyko labai gerai.
– Šį sezoną „Energa Czarni“ komandoje žaidė lietuvis Mantas Česnauskis. Kaip įvertintumėte jo žaidimą?
– Teigiamai, kaip ir kiekvieno komandos žaidėjo. Aišku, visada norisi daugiau, matosi neišnaudotos galimybės.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Šiuo metu svarbiausia yra pailsėti. Visiškai realus variantas, kad kitą sezoną tęsiu darbą Slupsko klube, bet kol kas tai nėra visiškai aišku.
