Kai Michaelis Jordonas, Magicas Johnsonas ir Larry Birdas skynė vieną pergalę po kitos, Prancūzijoje namuose sėdėjo dziudo imtynininkė Meriem Moktaa Fournier. Ji sėkmingoje dziudo karjeroje buvo padariusi pertrauką, nes laukėsi sūnaus, kurį norėjo pavadinti Evanu. Po trijų mėnesių, kai „Svajonių komanda“ jau buvo iškovojusi auksą, ji pagimdė Evaną, rašo grantland.com.
Jis turėjo būti aukštas, judrus ir labai perspektyvus. Jo tėvų genai lėmė, kad jis toks ir bus. Į Ameriką jis atvyko ne dėl politinių neramumų, kaip Vlade Divacas. Jam nereikėjo įrodinėti tiems, kurie abejoja, ar prancūzas galėtų žaisti NBA, kaip Tony Parkeriui. Jis užaugs tuo metu, kuriame paprasti vaikinai Darko, Zarko ir Nikolozas taps milijonieriais.
Užaugęs jis pasakys apie NBA: „Tai niekada nebuvo mano svajonė. Tik tikslas. Visada žinojau, kad man pavyks.“
Visą paauglystę jis praleis kovodamas prieš geriausius žemyno žaidėjus iš Ispanijos, Serbijos ir aplinkinių šalių. Visi jie manė, kad jiems lemta žaisti šalia Tony Parkerio ar Pau Gasolo, ar bent jau Vladimiro Radmanovičiaus ar Gorano Dragičiaus. NBA juos šiltai sutiks. Anksčiau NBA buvo skirta tik amerikiečiams.
2012 metų birželį E.Fournier atvyko į Jungtines Valstijas, keliavo po šalį ir rungtyniavo NBA vasaros stovyklose. Birželio 28 dieną, kai vyko NBA šaukimai, tarp aštuonių europiečių buvos pasirinktas ir 198 cm ūgio Evanas Fournier, praėjusį sezoną atstovavęs „Poitiers Basket 86“.
NBA lygoje užsieniečių buvo nuo pat pradžių. Kanadoje gimęs italas Henry Biasatti 1946 metų lapkritį žaidė pirmosiose NBA rungtynėse. Po septynerių metų iš Vankuverio kilęs Bobas Houbregsas tapo pirmuoju ne amerikiečiu, pasirinktu per pirmąjį atrankos ratą ir pateko į „Milwaukee Hawks“. Tačiau tai vienetai.
Birželį E.Fournier atvyko į Jungtines Valstijas, keliavo po šalį ir rungtyniavo NBA vasaros stovyklose.
1973 metais buvo pasirinktas olandas Swenas Nateras, atvykęs į Kaliforniją dar berniukas. Aštuntajame dešimtmetyje į nacionalinę studentų krepšinio lygą pateko daug užsieniečių, tarp jų Hakeemas Olajuwonas, Detlefas Schrempfas ir Rickas Smitas. 1985 metais į „Suns“ ekipą pateko bulgaras Georgis Gluškovas.
1989 metų lapkritį, tą patį mėnesį, kai nugriauta Berlyno siena, žaidėjai iš SSRS vis dar okupuotos Lietuvos Šarūnas Marčiulionis ir Jugoslavijos Draženas Petrovičius pradėjo ilgas ir sėkmingas NBA karjeras.
„Daugelį metų bendravome su žmonėmis, kurie sakė, kad tie užsieniečiai nėra pakankamai atletiški. Jie nėra pakankamai ryžtingi ir atkaklūs. Jie tiesiog negali žaisti mūsų žaidimo“, – aiškino Dalaso „Mavericks“ krepšinio operacijų prezidentas Donnie Nelsonas.
D.Nelsonas įsitikinęs, kad pokyčiai prasidėjo tada, kai į „Lakers“ atėjo serbas Vlade Divacas: „Krepšinio istorijoje visų svarbiausias buvo Magico Johnsono ir Vlade ryšys. Magicas buvo žodžiais nenusakomas vaikinas. Jis suprato politiką. Tačiau svarbiausia, jis suprato, koks geras gali būti Vlade. Vienas tikrųjų žaidimo ambasadorių imasi globoti Vlade. Paskui tapo priimtina ir net madinga turėti žaidėjų iš Europos.“
 |
| Evanas Fournier (dešinėje) |
V. Divacas ir Š. Marčiulionis, kuriam D. Nelsonas padėjo patekti į „Warriors“ komandą, padarė ilgą ir įspūdingą karjerą. Už juos geresnis buvo nebent D.Petrovičius, patekęs į visų NBA laikų trečiąją komandą, prieš jam žūstant automobilio katastrofoje 1993 metais.
1993 metais prie Čikagos „Bulls“ komandos prisijungė kroatas Tonis Kukočas. Lietuvis Arvydas 1995 metais atvyko į Portlendą po sunkių Achilo sausgyslių traumų ir operacijų.
1996 metais jau po pirmųjų šaukimų į NBA pateko rekordiškai daug užsieniečių: Steve‘as Nashas, Predragas Stojakovičius, Žydrūnas Ilgauskas ir dar trys europiečiai. Po dviejų metų „Milwaukee Hawks“ komanda pašaukė Dirką Nowitzkį 9-uoju ir tuojau pat pardavė „Mavericks“ klubui.
„Net ir išmanantys europietišką krepšinį žmonės netikėjo Dirko sėkme. Vokietija negarsėjo kaip krepšinio šalis, o jis net nežaidė aukščiausioje lygoje“, – pasakojo D. Nelsonas. Jau ketvirtą sezoną D.Nowitzkio sėkminga karjera lyginama su Larry Birdo.
Mes pasakėme Arvydui, jei jam rūpi jo šalies krepšinio ateitis, tegul grįžta atgal ir pamlyli kiekvieną sutiktą moterį. Tuomet 2010 metais Lietuvoje būtų daug talentų. Akivaizdu, kad jis nepaklausė.
Kitaip nei ankstesniųjų kartų Europos krepšininkų, E. Fournier biografija beveik niekuo nesiskiria nuo žaidėjų iš Bruklino ar Atlantos. Jis žaidė ir augo tikėdamas, kad vieną dieną pateks į NBA.
„Mes kolekciuonuojame žmones. Kai kurie žmonės kolekcionuoja nekilnojamąjį turtą. Kiti – meno kūrinius. Mes projektuojame krepšinio žaidėjus“, – savo darbą apibūdina D. Nelsonas.
D.Nelsonas turi dar vieną teoriją, sukurtą darbo su Lietuvos komanda metu: „Žlugus Sovietų sąjungai, mes pasakėme Arvydui, jei jam rūpi jo šalies krepšinio ateitis, tegul grįžta atgal ir pamyli kiekvieną sutiktą moterį. Tuomet 2010 metais Lietuvoje būtų daug talentų. Akivaizdu, kad jis nepaklausė, nes aš nematau čia daugiau 220 cm vaikinų.“
Nors E. Fournier ir tvirtina, kad patekti į NBA nebuvo jo svajonė, o tik tikslas, jis prisipažįsta, kad nekantraudamas laukia momento, kada galės paspausti Davido Sterno ranką. Jis nenori grįžti į Europą. Jis tikriausiai pirmasis žmogus, kuris teigia, kad Dalasas primena Paryžių. Iš NBA jis tikisi konkurencijos ir galimybių. Paklaustas, ar didžiuojasi atstovaudamas savo šaliai rinktinėje, E. Fournier atsako: „Nemąstau apie tai, kad esu iš Prancūzijos. Mąstau, tik apie tai, kas esu“.
