„Nusivyliau”, – tokie buvo pirmieji A.Skujytės žodžiai, kai ji penktadienio vakarą pelnė sidabrą Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Paryžiuje.
Paskutinėje 800 m bėgimo rungtyje Lietuvos penkiakovininkė vos 17 taškų nusileido prancūzei Antoinette Nanai Djimou Idai ir tai priėmė kaip labai skaudų pralaimėjimą.
Prabėgus kiek daugiau nei parai, pirmąjį medalį žemyno uždarųjų patalpų čempionate Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje iškovojusi 31 metų sportininkė į sidabro apdovanojimą jau žiūrėjo filosofiškai ir stengėsi juo džiaugtis.
„Iškart po varžybų ant savęs labai pykau. Atrodė, kad kai kuriose rungtyse tikrai galėjau surinkti šiek tiek didesnį taškų rezervą ir laimėti auksą. Grįžusi į viešbutį niekaip negalėjau užmigti, nors buvau labai pavargusi.
Mintys vis sukosi: ką galėjau padaryti kitaip, geriau, ypač bėgdama 800 metrų. Turėjau taškų atsargą ir buvau nusiteikusi tą prancūzę suvalgyti. Pritrūko tikrai nedaug, bet... Būtų užtekę, pavyzdžiui, papildomų 3 centimetrų šokant į aukštį. Bet žiūrint atgal lengva sakyti, kad čia ar ten galėjau geriau pasirodyti. Mano varžovės turbūt lygiai taip pat mąsto.
2004 metais per Atėnų olimpiadą antrojoje vietoje ilgai laikėsi britė Kelly Sotherton. Ją aplenkiau tik po ieties metimo. Tada iškovojusi sidabrą verkiau iš laimės, o ji jautėsi pralaimėjusi, nors gavo olimpinę bronzą. Per šį čempionatą Kelly vėl sutikau. Ji dalyvavo 4x400 m estafetėje.
„Na, kaip?” – paklausė manęs. „Jaučiuosi turbūt taip, kaip tu – Atėnuose. Pralaimėjau.” Viskas kaip krepšinio finale – sidabrą gavusi komanda juk jaučiasi pralaimėjusi“, – įspūdžiais dalijosi A.Skujytė.
