„Gal kai kam ta prasta finansinė situacija ir daro įtaką, tačiau aš, jeigu einu į aikštę, tai joje visada save atiduodu šimtu procentų. Jei negaliu to padaryt, jei kamuoja sveikatos problemos – tada išvis į aikštę neinu. Toks mano charakteris“, – pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „LKL dienoraštis“ pradėjo krepšininkas.
– Esi daugiausiai minučių lygoje sužaidęs krepšininkas. Ar sezonui artėjant į pabaigą kūnas tai jaučia?
– Nuovargis jaučiasi, tačiau pervargimu to nepavadinčiau. Aš esu iš tų žaidėjų, kurie labai didelį dėmesį skiria savo fizinei būklei, todėl jaučiuosi pakankamai gerai, noriu užbaigti sezoną ir žiūriu į ateitį. Duok, Dieve, kad nepatirčiau kokios traumos.
– Kol kas dar turite galimybių prasibrauti į atkrintamąsias varžybas. Tikite, kad pateksite?
– Dėl visų finansinių bėdų komandos situacija nėra lengva, tačiau sportinis noras yra kovoti iki galo. Mes tikime, norime, galvojame, kad galime. Visada stengiamės, tik kad ne visada pavyksta. Noro tikrai užtenka pakovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose – ypač dėl septintos vietos. Per likusias ketverias rungtynes užtektų dukart laimėti ir tikslas būtų pasiektas.
Vienas rungtynes planuoji, kad kažkas bus lyderis ir sužinai, kad jo nebėra.
– Šiemet nekart „Nevėžį“ paliko tai vienas, tai kitas krepšininkas. Po tokių žinių rankos nenusvirdavo?
– Tikrai sunku, kai žaidėjas po žaidėjo palieka komandą. Aš apskritai manau, kad norint pergalių, kolektyvui kartu reikia žaisti bent dvejus metus. Tarkim, Madrido „Real“ klubas ta pačia sudėtimi žaidžia ne vienerius metus ir tik tada ateina tos didžiosios pergalės.
O koks gali būti darbas, kai vienas po kito žaidėjai palieka komandą? Dabar dvi savaites treniruotėse nežaidžiame penki prieš penkis, nes nėra tiek žaidėjų. Įsivaizduokit, kaip sunku tokiomis sąlygomis dirbti treneriui.
Vienas rungtynes planuoji, kad kažkas bus lyderis ir sužinai, kad jo nebėra. Po to „statai“ žaidimą kitam žaidėjui – ir tas išeina. Dėl to mūsų žaidimas ir yra toks banguotas, kai vieną dieną laimime prieš Prienų komandą, o kitą dieną pralaimime „LSU-Atletui“.
– Ar per karjerą yra buvę bent kažkas panašaus, kad vieną sezono dalį su komanda būtumėt čempionato lyderiai, o sezono pabaigoje kovotumėt dėl patekimo į atkrintamąsias?
– Tikrai nebuvo. Apskritai, šis sezonas man yra vienas sunkiausių per karjerą. Tikėjomės vieno, turėjome daug noro kovoti, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Man asmeniškai nemalonu, kad turėdami vienokius planus, dabar esame priversti kovoti dėl visai kitokių. Bet yra, kaip yra, todėl lieka pasistengti užbaigti šį sezoną ir per jį kažką dar nuveikti.
Aš apskritai manau, kad norint pergalių, kolektyvui kartu reikia žaisti bent dvejus metus.
– Šiandien laukia puikią sportinę formą demonstruojantys „Šiauliai“. Turbūt, nereikia būti dideliu specialistu, jog suprastum, kad „Nevėžiui“ lengva nebus?
– Su „Šiauliais“ šį sezoną žaisime jau gal aštuntą kartą. Šiuo metu ši komanda yra pasiekusi savo piką. Ji turi dešimt – vienuolika panašaus lygio žaidėjų, kuriuos nuolat rotuoja, kurie nejaučia jokio nuovargio ir panašiai.
Jie šį sezoną nugalėjo ir „Žalgirį“, ir „Lietuvos rytą“, ir BBL čempionais tapo. Tokios pergalės komandai prideda labai daug pasitikėjimo, todėl mums prieš juos kovoti bus labai sunku. Ypač prieš jų priekinę liniją.
Kita vertus, mes žiūrėjome jų video, analizavome jų žaidimą, tad eisime ir kausimės. Tikrai prieš rungtynes ginklų nesudėsime. Aš visada eidamas į aikštę tikiu, kad galime laimėti, nes jei netikėčiau, tai išvis nieko nebūtų.
– Šiame BEKO LKL sezone yra labai daug atvejų, kai mažesnė komanda nugali didesnę. Ar po eilinės sensacijos dar stebiesi?
– Man šis LKL sezonas yra nepaprastai įdomus. Kuo daugiau sensacingų rezultatų, tuo žiūrovui įdomiau. Nenustebčiau, jei Pasvalio ir Šiaulių komandos ketvirtfinalyje sugebėtų eliminuoti aukštesnes vietas užimančias komandas, o finalas, irgi tikiu, kad gali būti ne toks, kaip visada.
Juk ir Ispanijoje ar Italijoje irgi būna metų, kai pirmauja ne grandai. Jei taip būtų ir Lietuvoje, visiems nuo to būtų tik įdomiau.
