„Atostogauju ir kol kas nežinau nieko apie derybas dėl klubo. Viską derina agentas, – kalbėjo 30 metų 211 cm ūgio R.Javtokas. – Greičiausiai į „Chimki“ jau negrįšiu. Rusijoje nesinori likti. Atsikandau jau. Rusijos jau užteks. Kur norėčiau? Pageidavimas – žaisti Eurolygoje, bet ne visada tai pavyksta suderinti.“
– Kaip vertinate praėjusį sezoną „Chimki“ komandoje?
– Sąžiningai – buvo sunku. Iki Naujųjų metų viskas, rodos, klojosi gerai. Tačiau kai titulų nelaimėjome, buvo sunku. Daug lemiamų rungtynių pralaimėjome. Žaisti gaudavau, buvo geresnių ir blogesnių rungtynių. Gaila, kad nieko nelaimėjome. Ne viskas priklauso nuo manęs – kartais vos vieną kartą per rungtynes mesdavau kamuolį ir tai tik kartodamas kitų metimą. Gal komanda nebuvo subrendusi – lemiamais momentais nesužaisdavo.
– „Chimki“ neparodė noro pratęsti sutartį?
– Komanda įsigijo naujų vidurio puolėjų. Kontraktas nesvarbu – jeigu komanda nerodo noro, neturėčiau ten likti.
– Artėja Lietuvos rinktinės pasirengimo stovykla. Kokios mintys prie pirmąjį susitikimą?
– Po sezono norisi pailsėti, mėnesis greitai prabėga. Įdomu bus pamatyti senus ir naujus veidus. Tai ne vien krepšinis – tai gyvenimo būdas, norisi dalyvauti, norisi pergalių. Pernai nepasisekė, bet manau, kad dar parodysime...
– Dažnai lanko tie košmarai iš pernai Lenkijoje vykusio Europos čempionato?
– Gal kažkas ir ilgai prisimena, bet tai ne man. Paprasčiausiai norisi greičiau reabilituotis, parodyti, kad galime žaisti. Bus nauja komanda, bet nemanau, kad prastesnė. Yra daug talentingų žaidėjų su jų noru ką nors įrodyti. Treneris Kęstutis Kemzūra – griežtas, viską sudėlios į savo vietas.
– Kaip galėtų pasikeisti komandos žaidimas atėjus naujų žaidėjų?
– Jaunimas turėtų būti labiau užsidegęs, o remtis jie visada gali į tuos krepšininkus, kurie žaidžia rinktinėje ne pirmus metus. Prisiminkime Serbiją 2005 metais, kai iš jaunos komandos niekas nieko per daug nesitikėjo. Daug žaidėjų buvo paimti pirmą kartą į nacionalinę komandą – pralaimėjome tik kartą. Įrodėme, kad Lietuvoje yra daug pajėgių žaidėjų, galinčių žaisti. Atsinaujinimas turi įvykti.
– Pačiam nekilo minčių pailsėti?
– Visada būtų smagu pailsėti. Ir šįmet būčiau pailsėjęs, jeigu nebūtume patekę į pasaulio čempionatą. Jeigu kviečia, esu reikalingas, neturiu dėl ko nevykti. Kitiems sveikata ar kiti dalykai, o man noro visuomet užtenka. Neateinu į krepšinį vien žaisti ir paimti pinigų. Jaučiu didelį malonumą.
– Daugelis rinktinių Turkijoje taip pat bus be savo pajėgiausių žaidėjų. Ar dėl to apmaudu?
– Visiškai vienodai. Žinoma, maloniau, kai įveiki komandą, turinčią stipriausius žaidėjus. Man svarbiau mūsų rinktinė. Jeigu Pau Gasolis nuolat žaidė ilgus metus Ispanijos rinktinėje, jam taip pat reikia pertraukos – NBA pirmenybės ilgos ir vargina. Negali šiais metais, lauksime jo kitais Lietuvoje. (Šypsosi.)
– M.Petravičiaus nebus Turkijoje. Kas galėtų jus keisti vidurio puolėjo pozicijoje?
– Galbūt Paulius Jankūnas galėtų žaisti šioje pozicijoje, daug kas priklausys nuo trenerio. Neįsivaizduoju. Jeigu dalyvaus, gal broliai Lavrinovičiai?
– Daugelis užsienio ekspertų teigia, kad be savo lyderių Lietuvos rinktinė bus tik vidutiniokė Turkijoje. Sutinkate?
– Tik po pasaulio čempionato bus galima pasakyti. Nemanau, kad vidutiniokai. Lietuvoje krepšinis turi gilias tradicijas.
– Ar teko susidurti su tokiais atvejais, kai žaidėjai vyksta į tokius turnyrus, kad pasikeltų atlyginimą?
– Nemanau, kad jaunas žaidėjas to vyksta. Jeigu taip vyktų, treneris iš karto pasodintų jį ant suolo. Negalėčiau net įsivaizduoti tokio atvejo Lietuvos rinktinėje.
