„Aš galiu pasakyti, kad kai kažkokį žaidėją visi nušvilpia, tai nėra gerai. Jūs pagalvokite, ar tai padeda jam, ar psichologiškai jam prideda jėgų. Galbūt gale tas žaidėjas būtų išėjęs, padaręs kažką gero ir galbūt šiandien būtume laimėję. Dabar mes, lietuviai, susirandame kažkokią auką ir ją pjauname“, – paklaustas apie halės sirgalių reakciją į kai kuriuos Elio Zouro sprendimus, teigė M.Kalnietis.
– Kas atsitiko? Pabaigoje pritrūko jėgų?
– Galbūt. Aišku, priešininkai irgi žaidė tokias pačias rungtynes. Tiesiog pabaigoje jie žaidė protingiau ir laimėjo.
– Dvikovos pabaigoje sumažėjo rotacija – vietoj keičiamų 12 žaidėjų liko 8. Gal tai irgi turėjo įtakos?
– Nežinau. Gal...Gal...
– Pats žaidei šiek tiek traumuotas. Ar tai atsiliepė žaidimui?
– Prieš „Olympiacos“ negali žaisti su pusantros rankos. Atsivarai, tavo kairę pusę „uždaro“, į dešinę negali eiti, tu atsiduri ant žemės, o kamuolys – pas priešininkus.
– Ar tai rimta trauma?
– Ne, ji nėra rimta. Tik tiek, kad paprasčiausiai labai skausminga. Mane kas nors paliečia ir iškart skauda.
– Nuo trečiojo kėlinio žaidei lyg su sparnais...
– Įsivažiavau, pagavome tą ritmą. Ir tas žaidimas visai neblogas buvo. Gaila, kad mes, turėdami tokią komandą ir tokią jėgą, taip jos neišnaudojame.
– Bent jau žiūrint iš šalies, kai aikštelėje žaidė lietuviškas penketas, buvo gražu.
– Jūs vėl taip pat mane smaugiate. Mes daugiau metų kartu žaidžiame, galbūt dėl to taip ir atrodo.
– Ar halės reakciją girdėjote?
– Girdėjome. Aš galiu pasakyti, kad kai kažkurį žaidėją visi nušvilpia, tai nėra gerai. Jūs pagalvokite, ar tai padeda jam, ar psichologiškai jam prideda jėgų. Galbūt gale tas žaidėjas būtų išėjęs, padaręs kažką gero ir galbūt šiandien būtume laimėję. Dabar mes, lietuviai, susirandame kažkokią auką ir ją pjauname.
– Jeigu „Žalgiris“ taip žaistų, kaip antroje rungtynių pusėje, panašu, kad „Olympiacos“ komandą įveiktų keturis kartus iš penkių. Ko reikia, kad krepšininkai visada demonstruotų tokį krepšinį?
– Visą laiką taip nežaisi. Žaidžiant vis tiek būna gerų momentų, būna ir blogų. Bet, aišku, kai neįmetame, galėtume ir apsiginti. Tada priešininkai nepabėgtų ir mes turėtume realius šansus kovoti dėl pergalės. Patys matote, su bet kuo galime kovoti. Tik ta duobė būna per ilgai.