Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kazlauskas: svarbiau ne pinigai, o pripažinimas

J.Kazlauskas su kinais dar ir dabar palaiko ryšius. Abi pusės liko patenkintos 4 metų bendradarbiavimu.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / J.Kazlauskas su kinais dar ir dabar palaiko ryšius. Abi pusės liko patenkintos 4 metų bendradarbiavimu.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sausio pabaigoje prie Graikijos krepšinio rinktinės vairo sutikęs stoti vienas geriausių Lietuvos trenerių Jonas Kazlauskas po darbo Kinijoje kelis mėnesius skyrė poilsiui. 54 metų krepšinio specialistas teigė, kad jau pasiilgo stratego vietos prie atsarginių žaidėjų suolelio ir norėtų aktyviai daryti keitimus.

„Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje turėjau du variantus – imtis darbo arba atsipūsti. Darbas Kinijoje buvo sunkus – 7 mėnesiai, kasdien po dvi treniruotes, kartais be laisvos vienintelės dienos – sekmadienio. Nutariau atsipūsti. Be to, ir čia pasikeitimų buvo – gimė anūkė“, – 15min.lt pasakojo J.Kazlauskas. Būdamas Lietuvoje krepšinio specialistas ilsėjosi aktyviai: programa sporto klube, tenisas. O krepšinis? „Krepšinio nebežaidžiu – nugara neleidžia“, – sakė jis.

„Scanpix“ nuotr./J.Kazlauskas tenisą žaidžia keliskart per savaitę.
J.Kazlauskas tenisą žaidžia keliskart per savaitę.

Ar per tą laiką, kol sukirtote rankomis su graikais, pasiilgote krepšinio?
Niekur nebuvau nuo jo atitolęs. Pasinėriau į Eurolygos varžybas, stebėjau „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes, kartais nugvelbiau ir kokias LKL kovas, daug mačų stebėjau ir neseniai būdamas Graikijoje...

O aktyvaus darbo nuo komandos suolelio?
Kažkiek pasiilgau, jau norisi. Kartais gerai į savo klaidas pažiūrėti iš šono. Šiaip visąlaik analizuoji, kodėl taip, o ne kitaip. Dar ir nervus reikėjo apraminti, nes kai nuolat esi įsitempęs, pradedi kibirkščiuoti, tampi panašus į lengvai įsiplieskiantį degtuką.

Kinijos rinktinę treniravote nuo 2004 iki 2008 metų. Dabar tai jau istorija. Turėjote pakankamai laiko apmąstyti, kas buvo ir kaip. Ką šis darbas davė jums?
Dideli iššūkiai. Dauguma nelabai supranta, kas yra Kinija. Viena vertus, tai vidutinių žaidėjų rinktinė su keliomis žvaigždėmis. Kita vertus, galinga valstybė, turinti didelius ekonominius ir politinius svertus visame pasaulyje. Viskas ten politizuota, o aš buvau dėmesio centre.

Kodėl Kinija?
Treniruoti labai talentingus ir gerus yra viena, o padaryti kažką iš tų, kurie žengia tik pirmus žingsnius – daug sunkiau. Turi būti dvigubai geresnis. Pastaruoju metu trenerius imta skirstyti į trenerius ir mokytojus. Europoje dažniausiai reikalingas treneris – dėlioja schemas, o žaidėjai čia pajėgūs jas įgyvendinti. Kinijai reikalingesnis mokytojas. Be to, turėjau progą dalyvauti ketvirtoje olimpiadoje iš eilės, todėl sutikau prisidėti.

Vienas iš kinų rinktinės žaidėjų Wang Zhizhi sakė, kad išmokėte juos gintis...
Jeigu pažiūrėsi į jų lygą, suprasi, kas ten vyksta. Visi gražiai ir greitai bėga, daug metimų ir dėjimų, o kontakto nėra. Galima laimėti vienas rungtynes tokiu stiliumi, jeigu labai sekasi, bet turnyre taip žaisti beviltiška. Klojau jiems gynybos pagrindus, nes ten jokios gynybos nebuvo. Buvo ir kitų svarbių dalykų. Jų supratimas – duokite žaidimo schemas ir mes tuoj žaisime. O kur kamuolio varymas, perdavimas? Pasirodo, ir tokių dalykų reikėjo mokyti. Sakau, jūs iš pradinės mokyklos norite peršokti iš karto į universitetą. Užtenka, kad ekonomikoje kažką panašaus padarėte, bet krepšinyje neišdegs. Šiaip su kinais išliko geri santykiai, kalbamės telefonu, jie klausia patarimų. Jaučiu, kad jie liko patenkinti, pats esu patenkintas savo darbu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pekino olimpiadoje J.Kazlausko auklėtiniai ketvirtfinalyje 68:94 nusileido Lietuvos rinktinei.
Pekino olimpiadoje J.Kazlausko auklėtiniai ketvirtfinalyje 68:94 nusileido Lietuvos rinktinei.

Nebuvo minties tęsti pradėto darbo?
Buvo galima likti, bet sunku būtų buvę juos tobulinti. Jiems reikia daug ką pakeisti kitur, ne tik treniruotėse. Kinai apskritai sunkiai keičiasi, jiems reikia suprasti kodėl, kam to reikia. Reikia laiko ir net kartų kaitos. Kartais bijau, kad jie vėl grįš prie to žaidimo, kokį atėjęs radau...

Keliai su Graikija tikriausiai susikirto neatsitiktinai. Ar ilgai svarstėte pasiūlymą dirbti su graikų rinktine?
Graikija buvo parankus variantas, nes didelis iššūkis. Pažįstu žaidėjus ir komandą. Esu dvejus metus dirbęs su Pirėjo „Olympiacos“ komanda ir likau patenkintas, tad per ilgai nesvarsčiau. Ne kiekvienam treneriui graikai siūlo rinktinės stratego kėdę. Atsisakyti negali. Juolab jie sutiko su sąlyga, kad galiu treniruoti klubą. Jie tik sakė, kad jeigu dirbu su Graikijos rinktine, negaliu treniruoti „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“. Čia ne pinigai, o pripažinimas svarbiau.

Darbo klube imsitės jau nuo kito sezono?
Žinau viena – neisiu ten, kur blogai. Kam man tai? Į vidutinį klubą nesinori eiti. Iš toli dairausi, stebiu, kas vyksta. Viską keičia ekonomikos krizė, atbaido nuo daugelio klubų.

Graikų kalbą mokate?
Ne. Kinų taip pat neišmokau. Kalboms nesu gabus, bet žinau, kad graikų lengvesnė nei kinų. Iš pradžių visas pasinėriau – važiavau į pristatymus, Graikijoje stebėjau rungtynes. Dabar grįžau, atsipūsiu truputėlį ir pažiūrėsiu, kaip viskas toliau dėliosis.

Būsite jau trečias lietuvis, ateinančiame Europos čempionate Lenkijoje treniruosiantis vienus iš turnyro dalyvių. Be jūsų – Ramūnas Butautas su Lietuvos nacionaline komanda ir Kęstutis Kemzūra su Latvijos rinktine...
Džiaugiuosi. Vadinasi, lietuviai treneriai vertinami. Labai teigiamai vertinu.

Minėjote, kad daug laiko praleidote stebėdamas viską iš šono. Ar atsirado naujų krepšinio tendencijų? Kaip keičiasi pasaulio ir Europos krepšinis?
Krepšinis dabar eina universalumo link. Anksčiau dominavo aukštaūgiai po krepšiais, o dabar – žaidėjai, kurie gali daryti viską. Dvimetriniai gali žaisti keliose pozicijose. Toks yra Chuckas Eidsonas Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje arba Jonas Mačiulis Kauno „Žalgiryje“. Tokie žaidėjai – Saulius Štombergas, Anthony Bowie, Ramūnas Šiškauskas. Jie palengvina komandos žaidimą ir yra itin vertinami. NBA lygoje toks yra Kobe Bryantas. Ko jis nemoka daryti? Jis truputį aukščiau vertinamas už LeBroną Jamesą, nes pastarasis truputį silpnesnis metikas. Pažiūrėkite, kaip su K.Bryanto atėjimu pasikeitė JAV rinktinė...

Ar lietuviškas krepšinis dar išlaikė kokių nors išskirtinių bruožų. Kaip jis atrodo bendrame pasaulio kontekste?
Lietuviškas krepšinis visada buvo, yra ir bus. Kartais aukščiau, kartais žemiau. Įrodymas – penkta olimpiada iš eilės patekome į ketvertuką. Parodykite kitą trijų milijonų šalį, kuri sugebėjo tai pasiekti. Jugoslavų krepšinis labiau orientuotas į individualų žaidimą. Tačiau kas tas žaidėjas, kai jį izoliuoja ar jis gauna traumą? Kaip suderinti penkias tokias individualybes aikštėje? Šis žaidimas yra komandinis sportas ir komanda turi būti aukščiau už individualybę.

2004–2006 metais dirbote Pirėjo „Olympiacos“ komandoje, pažįstate klubo virtuvę. Kaip vertinane bylinėjimąsi tarp klubo ir Arvydo Macijausko?
Kadaise patariau Arvydui, kad važiuodamas į Graikiją apsidraustų, nes gali būti problemų. Matyt, prikarksėjau. Čia – viso Europos krepšinio blogumas. Kol kas pas mus kontraktai nėra tokie garantuoti kaip NBA lygoje, nėra apdrausti. Matysime, kaip ten pasibaigs. Nežinau visų faktų. Aišku, kad žaidėjas praranda geriausius metus... Tai blogai.

„Scanpix“ nuotr./FIBA Europos prezidentas G.Vassilakopoulas ir J.Kazlauskas.
FIBA Europos prezidentas G.Vassilakopoulas ir J.Kazlauskas.

Viešėdamas Lietuvoje FIBA Europos prezidentas Georgas Vassilakopoulas kalbėjo, kad ekonomikos sunkmetis turi ir pranašumų – apsivaloma, grįžtama prie grynojo krepšinio. Kaip komentuotumėte tokius žodžius?
Buvo ir yra dar daug iškreiptų dalykų. Tiek ekonomikoje, tiek krepšinyje. Kad ir kaip mylėtume savo šalį, negali Vilniuje būti tokios pačios kainos kaip Atėnuose prie jūros, presižiškiausiuose rajonuose. Vadinasi, kažkas yra ne taip. Kai „Olympiacos“ moka amerikiečiui Joshui Childressui 7 mln. eurų be mokesčių – kažkas ne taip. Jis gi laisvas ne visada pataiko. FIBA Europos vadovas tokius dalykus turėjo galvoje. Kai realybė neatitinka galimybių, vertinimų ir daug ko. Žinoma, kai klubai bankrutuoja, neišmokami atlyginimai, kenčia visi...

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas visą laiką laikėsi pozicijos, kad Lietuvos klubuose turi žaisti lietuviai. Panašu, kad prasidėjus ekonomikos sunkmečiui taip ir vyksta. Gerai ar blogai?
Nebus gerai, jeigu dominuos lietuviai. Negi kaip kinai užsidarysime, leisime po vieną užsienietį arba visai neleisime. Nerealu. „Žalgiryje“ ir „Lietuvos ryte“ žaidžia geri užsieniečiai, iš jų galima semtis patirties, mokytis. Tai gerai. Tik reikia mūsų vadybininkams nedaryti didelių klaidų ir nepirkti už milžiniškus pinigus prastų žaidėjų. Lietuvos geri žaidėjai – labai brangūs ir ne mūsų rinkai. O kad dabar šalies klubuose lieka tik lietuviai – ne iš gero gyvenimo juk...

Jeigu gautumėte pasiūlymą dirbti NBA – ilgai svarstytumėte?
Nefantazuokime. Fantazijos priveda prie nerealių dalykų. Yra taip, kaip yra.

Kokie jūsų artimiausiai planai?
Sisteminu savo darbą, kurį dirbau pastaruosius 10 metų. Tarp kitko, kinai išleido knygą su mano treniruočių metodika. Tiek prisirinko medžiagos, reikia viską sudėlioti. Vėliau gali nelikti tam laiko. Prižadėjau graikams, kad iki atkrintamųjų varžybų atvyksiu į Atėnus, o per jas parengiu rinktinės pasirengimo planą. Daugiau mažiau rėmai jau nubrėžti.

Komentarai
Temos Kinija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 24sek