„Lūkesčiai dideli, bet mes spaudimo nejaučiame. Labai laukiame sezono pradžios. Norime to tikrojo krepšinio, to palaikymo, tų emocijų“, – prisipažino R.Seibutis.
Visi „Lietuvos ryto“ krepšininkai kartu treniravosi mažiau nei savaitę, todėl susižaidimo trūkumą žiniasklaidai akcentavo ir R.Seibutis, ir M.Katelynas, ir vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius.
Paskutiniai prie šalies vicečempionų prisijungė Europos krepšinio čempionate dalyvavę aukštaūgiai – Jonas Valančiūnas ir makedonas Predragas Samardžiskis. Pastarąjį komandos draugai patraukia už danties dėl ketvirtosios vietos Europos pirmenybėse ir tikina, kad neleis jam užriesti nosies.
„Susižaidimo trūksta, nes trūko laiko. Tai yra didžiausias mūsų minusas, bet turime keletą dienelių, kad pasiektume optimalią formą. Dar sunku pajausti tą žaidimą, tačiau dirbame, treniruojamės“, – kalbėjo R.Seibutis, kuriam antrino ir kitas komandos naujokas.
„Toks gyvenimas ir turime prisitaikyti. Esame profesionalai, todėl net ir per trumpą laiką privalome suprasti vienas kitą, įsijungti į komandą“, – savo mintimis dalijosi M.Katelynas.
Varžovų žaidimo neanalizavo
Likus dviem dienoms iki rungtynių su Podgoricos „Budočnost“, „Lietuvos ryto“ ekipa siekia maksimaliai išnaudoti likusį laiką. Tiesa, kol kas komanda dar nestebėjo būsimų priešininkų vaizdo įrašų.
„Ruošiamės gana stipriai, bet sportuojame su protu. Treneris surado balansą tarp sunkių ir lengvesnių treniruočių. Rytais pamėtome, pasikartojame derinius. Kol kas akcentuojame savo žaidimą, bet netrukus analizuosime ir varžovų“, – teigė M.Katelynas.
„Ne paslaptis, jog tai buvusi Serbijos ir Jugoslavijos krepšinio mokykla. Jie turi ganėtinai talentingų krepšininkų bei veteranų. Jie yra grėsmingi varžovai, nes vienas kitą papildo. Europos čempionatas dar kartą parodė, kad krepšinį moka žaisti visi. Turime gerbti kiekvieną, nes favoritėmis yra visos turnyre dalyvausiančios komandos“, – apie būsimus atrankos favoritus ar autsaiderius kalbėjo R.Seibutis.
Gyrė A.Džikičių
Tiek M.Katelynas, tiek R.Seibutis negailėjo komplimentų vieningą komandą siekiančiam sukurti treneriui A.Džikičiui.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Treniruotėje |
„Treneris stengiasi, kad komandoje nebūtų susiskaldymo. Kai jo klausia, kas geriausias žaidėjas komandoje, jis atsako, kad visi geriausi. Tikslas yra padaryti, kad vienas kitą gerai suprastume“, – pasakojo M.Katelynas.
R.Seibutis patvirtino, kad vyriausiojo trenerio filosofijoje svarbiausias yra komandinis žaidimas: „Visų pirma komandinis žaidimas – gynyboje, nes nuo to viskas ir prasideda. Puolime svarbu greitas žaidimas ir komandiniai veiksmai poziciniame žaidime. Svarbiausia komandinė galia. Turime būti kaip vienas kumštis.“
Gimtinėje jaučiasi kitaip
Į Lietuvą R.Seibutis grįžo po šešerių metų, o M.Katelynas – po dešimties. Abu krepšininkai neslėpė, kad gimtinėje žaisti ir treniruotis yra kitaip negu svetur.
„Labai smagu sugrįžti. Dabar visai kitaip jaučiuosi psichologiškai, nes esu namuose. Lygis čia, Lietuvoje, ne mažesnis nei Italijoje ar Ispanijoje. Sąlygos pačios geriausios, o organizacija aukšto lygio. Čia man nieko netrūksta“, – džiaugėsi M.Katelynas.
R.Seibutis šią vasarą galėjo tapti Dariaus Songailos bendraklubiu ir atsidurti Stambulo „Galatasaray“ gretose, tačiau dėl to buvęs rinktinės narys nė kiek neišgyvena.
„Nesigailiu, kad netapau „Galatasaray“ žaidėju. Esu labai laimingas, nes po šešerių metų grįžau į Lietuvą. Man labai malonu būti savo šalyje, kurią myliu. Ir aplinka pažįstama, ir žmonės artimi. Tai tik į naudą“, – sakė praėjusį sezoną Edirnės „Olin“ marškinėlius vilkėjęs R.Seibutis.
