– Iš pranešimų spaudoje buvo galima suprasti, kad rugsėjį ir spalį žadėtos dalies krepšininkas nesulaukė. Kaip buvo iš tikrųjų?
– Taip, Marko turėjo būti grąžinta dalis skolos, bet jis padavė mus į teismą ir dabar turime sulaukti teismo sprendimo. Juk mūsų situacija nėra tokia, kad mes sėdime ant pinigų maišo ir tyčia negrąžiname skolų. Visų situacija yra vienoda – tik vieni kantriai laukia, o kiti iškart paduoda į teismą.
– Ar aš teisingai suprantu, kad M.Popovičiaus skundas buvo paduotas ne šią savaitę, kai apie tai prakalbo šalies žiniasklaida, o gerokai anksčiau?
– Tikrai ne. Marko į teismą kreipėsi iškart.
– Kaip manote, kiek dar gali išlįsti tokių skundų ir ieškinių, paduotų į teismą?
– Gali išlįsti daug... Visų žaidėjų, kurie žaidė praėjusį sezoną. Skolos mokėjimo grafikai buvo pasiūlyti visiems, bet ne visus toks laukimas tenkino. Mūsų tikslas su visais atsiskaityti ir visiems sumokėti, tačiau daryti įtakos žaidėjų sprendimams paprasčiausiai negalime. Marko nusprendė nelaukti – toks jo sprendimas.
– Nuo sezono pradžios prabėgo daugiau nei trys mėnesiai. Sakykite, su kokia realybe susidūrėte per juos: viskas vyksta taip, kaip tikėjotės, geriau ar blogiau?
– Situacija yra sunki. Gal tikėjomės, kad bus kiek lengviau surinkti pinigų bei su skolininkais susitarti, bet ne viskas sekasi taip, kaip norime. Nėra stabilių didelių įplaukų, kad galėtumėme skolas padengti, bet dirbame ir judame toliau. Laukiame savivaldybės sprendimo, kuris mums bus labai svarbus. Taip pat dirbame su rėmėjais. Trumpai tariant, ieškome, iš kur gauti pinigų.
Kai tik turėsime pinigų, tas skolas ir grąžinsime. Svarbiausia, kad mes tikime, kad pinigų surinksime. Aišku, norėtųsi viską padaryti per pusę sezono, bet taip neišeina, todėl ir pasiūlėme grafiką, pagal kurį skolos bus išmokėtos per ketverius metus. Visiems reikia kantrybės, jei norime, kad judėtumėme į priekį. Tie teismai, mano manymu, yra visiškai nereikalingi ir nenaudingi, nes prisideda išlaidos advokatams ir panašiai. Kartoju, mes sumokėti norim, bet kol kas neturime galimybių.
– Sakykite, ar tai, kad FIBA neleidžia jums registruoti naujų žaidėjų, jums yra stiprus smūgis?
– Mes negalvojame nei apie pasistiprinimą, nei ieškome užsieniečių. Nuo pat sezono pradžios žinojome, kad tokia situacija gali būti, dėl to ir registravome daugiau žaidėjų, kad nebūtų sunku vėliau. Mes rinkoje nedalyvaujame, tad smūgis mums nedidelis. Svarbiausia, kad nebūtų traumų ir visi žaidėjai galėtų užbaigti šį sezoną.
– Lietuvos krepšinio lygoje „Žalgiris“ patyrė jau tris pralaimėjimus. Ar didelę tai turi reikšmę?
– Žinoma, tai mums svarbu. Negalime pralaimėti taip, kaip pralaimėjome. Ieškome sprendimų. Aiškinamės, kodėl negalime per savaitę sužaisti dviejų rungtynių iš eilės. Kol kas nekeliame jokios panikos, iš klaidų mokomės ir judame į priekį. Pavasarį pamatysime, ar pasimokėme, ar ne.
– Kokį nuo sezono pradžios „Žalgiriui“ nutikusį dalyką išskirtumėte kaip geriausią ir kaip blogiausią?
– Pats geriausias dalykas, kad iškopėm į Eurolygos „Top16“ ir įrodėme, kad galime žaisti ir su daug mažesniu biudžetu. Kai įgyvendini planus, kuriuos išsikėlei, yra labai gerai, o blogai – dėl finansinės situacijos. Nėra ko slėpti, ji yra sudėtinga, ji yra įtempta.
– O kokia apskritai situacija su skolomis? Ar jos sumažėjo, lyginant su sezono pradžia?
– Žinoma, kad mažėja. Dirbame su mokesčiais ir mažiname skolą pagal susitarimą. Tikrai judame į priekį. Mums yra labai svarbu, kad patekome į „Top16“, nes tai reiškia didesnį parduotų bilietų skaičių. Dar labai svarbu, kaip balsuos savivaldybė. Ar skirs penkis milijonus, ar neskirs. Tam sprendimui mes negalime daryti jokios įtakos – tai nuspręs politikai.
Žaidimo dalyką mes išsprendėme, nes patekome į kitą etapą – dabar svarbu, kad žmonės pirktų bilietus ir toliau palaikytų komandą. Iš rėmėjų tuos planuotus penkis milijonus pagal pasirašytas sutartis irgi surinkome. Dabar labai svarbu, kad miestas skirtų penkis milijonus, nes jei skirs, tarkime, du arba tris, tai vėl iškart atsivers skylė, o skolos augs.
