Prienų komandai jis buvo ilgas, tačiau labai sėkmingas. „TonyBet“ komanda tapo Lietuvos krepšinio federacijos taurės savininke, iškovojo sidabro medalius Baltijos krepšinio lygoje ir užėmė ketvirtą vietą Lietuvos krepšinio pirmenybėse.
„Galima sakyti, tai pats geriausias sezonas klubo istorijoje“, – jam pasibaigus teigė A.Bartuška.
Tačiau klubo vadovas neturės ilgai laiko ilsėtis. Jau kitą savaitę Prienų komanda organizuos tradicinę sezono uždarymo šventę, o tada prasidės tikrieji darbai. Su komandos rėmėjais reikės susidėlioti biudžetą, pagalvoti apie turnyrus, kuriuose dalyvaus, rasti trenerį ir suformuoti komandą. Po šio sezono sutartis su „TonyBet“ ekipa turi tik Dovydas Šemeklis ir Domantas Šeškus.
Prienų miškų urėdijoje girininku dirbantis A.Bartuška pasidalino mintimis apie praėjusį sezoną, laukiantį uždarymo vakarėlį, kito sezono perspektyvas ir klubo skolas.
– Aurimai, kaip galite įvertinti pasibaigusį sezoną?
– Mums šis sezonas buvo labai geras. Manau, vienas geriausių Prienų klubo istorijoje. Galima sakyti, jog net pats geriausias. Pasiekėme daug pergalių. Manau, tokio sezono nėra buvę.
Pritrūko sėkmės. Mes geriausią sezoną klubo istorijoje galėjome vainikuoti sidabro medaliais LKL pirmenybėse.
– Ar buvo galima norėti dar daugiau?
– Mes pasiekėm daug, tačiau turėjome istorinį šansą laimėti dar daugiau. Tikrai galėjome laimėti Baltijos krepšinio lygą ir sidabro medalius Lietuvos krepšinio lygoje. Viską įvertinus, tai buvo skaudūs pralaimėjimai LKL pusfinalyje po vieną tašką, ypač ta nesėkmė Prienuose. Retai taip būna, kad abi rungtynės pasibaigtų tokiais skirtumais, nepamenu tokio atvejo. Pritrūko sėkmės. Mes geriausią sezoną klubo istorijoje galėjome vainikuoti sidabro medaliais LKL pirmenybėse.
Šiemet Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybose dalyvavo Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, todėl šio turnyro reikšmė buvo didesnė. Džiugu, kad pavyko taurę išlaikyti savo rankose.
Kiekvienas sezonas turi savo ypatybių. Šio buvo – tvarkaraštis. Jis ne itin geras mums. Sunki buvo serija dėl bronzos medalių, kurią mums teko žaisti, kai jau buvo paaiškėjęs čempionas. Tiesa, viskas dar pavyko „puse velnio“, nes galėjo būti taip, jog būtume žaidę iki liepos mėnesio. Dabar dar gerai pavyko.
– Ar buvo tekę girdėti apie tokius tvarkaraščių variantus anksčiau?
– Aš tokių dalykų krepšinyje nebuvau matęs. Reikėtų, jog kažkas papasakotų, ar tokie dalykai vyksta pasaulyje, nes aš tai nežinau.
Daugelis dalyvavusių VTB Jungtinėje lygoje teigia, kad šioje lygoje galima užsidirbti ir apsimoka finansiškai ten žaisti.
– Kalbama, kad svarstote apie galimybę žaisti VTB Jungtinėje lygoje?
– Daugelis dalyvavusių VTB Jungtinėje lygoje teigia, kad šioje lygoje galima užsidirbti ir apsimoka finansiškai ten žaisti. Tai masina ir Prienų klubą, ir visas kitas Lietuvos ekipas.
Iš tikrųjų, kai dalį Lietuvos klubų smaugia skolos, tai tokie čempionatai yra gerai. Kiekvienas klubas turi žiūrėti, kur jam yra geriau.
Lietuvos krepšinio federacijos taurės formatas yra patvirtintas, tai reikia dalyvauti, ši taurė neatima daug laiko. Dar galvosime apie vieną čempionatą be Lietuvos krepšinio lygos. Sėsime ir spręsime.
Mes bandėme žaisti Europos taurės turnyre ir tai mums atnešė visas tas skolas. Du sezonai Europos taurės varžybose ir atsirado 300 tūkstančių skola. Dabar tenka šias skolas padenginėti.
– Tačiau konkrečių sprendimų kol kas nėra?
– Šiuo metu konkrečių variantų nesvarstome. Pirma, tai turime susitikti su rėmėjais ir uždaryti buvusį sezoną ir pakalbėti apie naują. Žiūrėsime, ar bus tas pagrindinis rėmėjas, kokį ankstesniais metais turėdavome. Šiuo metu negaliu pasakyti, kokie mes būsime, kur startuosime. Manau, visi turėtų žaisti Lietuvos krepšinio lygoje, o tada dalyvauti ir tarptautiniuose turnyruose.
Jeigu mums nebūtų užsitęsęs sezonas, tai mes tų skolų beveik neturėtume.
– Daug klubų kalba apie finansines problemas. Kokia jūsų situacija po sezono?
– Jeigu mums nebūtų užsitęsęs sezonas, tai mes tų skolų beveik neturėtume. Prisidėjo, galima sakyti, pusantro mėnesio.
Jeigu palygintume su skola, kuri buvo prieš metus, tai mes ją sumažinome pusiau. Vis tiek reikėjo laikyti žaidėjus, mokėti jiems atlyginimus. Sunku pasakyti, kiek tai mums kainavo, tačiau visas susidėjo. Turim tą „uodegėlę“. Tačiau Lietuvoje yra žymiai daugiau klubų, kurie turi daug prastesnę situaciją nei Prienai.
Mes visada turėjome menkų problemų su atsiskaitymais. Tiek pernai, tiek šiemet vėluodavome po mėnesį. Buvo sunku, kai netekome pagrindinio rėmėjo „Rūdupio“. Dabar viskas vyksta tuo pačiu grafiku, tik prisidėjo pusė birželio. Manau, Lietuvoje yra tik 2-3 klubai, kurie neturi problemų dėl finansų.
– Kokie laukia pirmieji darbai, jeigu kalbėtume apie artėjantį sezoną?
– Pirmas darbas – biudžetas. Reikės žiūrėti ar rėmėjai pajėgūs suburti komandą, koks galės būti biudžetas. Reikia turėti vieną pagrindinį rėmėją ir tada daug mažiukų, kaip aš sakau, skruzdėlyną. Tada viskas būtų gerai. Tada antras darbas bus rasti trenerį ir tada visi kiti darbai. Kitą savaitę kažkas daugiau paaiškės.
– Ar jums pačiam bus laiko pailsėti?
– Krepšinis yra mano hobis, visuomeninė veikla. Sunku man šią akimirką pasakyti, ar išvis aš liksiu. Reikia surasti ašį, toks koks buvo Antanas Guoga ar Naglis Jaruševičius, kurie buvo klubo stuburas. Nes man be stuburo sunku komandą išlaikyti.
Pirmiausiai, mes turime galvoti apie sezono uždarymo šventę, kurią organizuosime kitą savaitę. Tai mūsų tradicija. O vėliau galvosime apie kito sezono gaires. Tokio poilsio, kaip krepšininkai, aš neturiu, mano pagrindinis darbas girininkystė.
