Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rimas Kurtinaitis atvirai apie rusus, Lietuvos krepšinio federacijos klaidas, patarimus Kęstučiui Kemzūrai ir Arvydą Sabonį

Rimas Kurtinaitis
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Rimas Kurtinaitis
Šaltinis: Eurobasket.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rimas Kurtinaitis prie Maskvos srities „Chimki“ klubo prisijungė įpusėjus 2010-2011 metų sezonui, tačiau strategui iš Lietuvos pavyko sustyguoti komandos žaidimą, iškovoti Vieningosios VTB lygos čempionų vardus, o Rusijos superlygoje pasidabinti sidabro medaliais.

Artėjantis sezonas, kaip tikimasi, bus ne ką prastesnis. Ir, pasak R.Kurtinaičio, skirtingai nei kitoms klubinėms komandoms gero žaidimo reikės tik pavasarį, „Chimki“ krepšininkai rugsėjo pabaigoje turi būti pasirengę aukščiausio lygio kovoms – juk teks kovoti dėl kelialapio į ULEB Eurolygą.

„Chimki“ klubas treniruotėms pasirinko Druskininkus, kur pluša jau savaitę. Į Lietuvos kurortą taip pat atvykusi ir Maskvos srities komandos jaunieji dubleriai.

„Čia esame eilę metų stovyklavę. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų dirbome su rinktine, anksčiau, kai žaisdavome „Žalgiryje“ čia dirbdavome. Teko būti Druskininkuose ir su „Lietuvos rytu“. Sąlygos geros, salė vietoje, viešbučiai taipogi geri ir, sakyčiau, prieinamos kainos. Netgi tokiam finansiškai galingam klubui kaip „Chimki“ – juk niekas tų pinigų šiaip sau nešvaisto, skaičiuojam, kad viskas būtų racionalu. Druskininkai atitinka visus mūsų poreikius – paslaugas bei kokybę“, – duodamas išskirtinį interviu Eurobasket.lt portalui kalbėjo R.Kurtinaitis.

Treneris papasakojo apie sezono planus, pasidalijo mintimis apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės demonstruojamą žaidimą bei pažėrė kritikos šalies krepšinio federacijai.

Apie klubo reikalus

– Jonas Kazlauskas į CSKA klubą pasikvietė net kelis lietuvius. Kaip „Chimki“, ar neplanuojate turėti savo sudėtyje Lietuvos krepšininkų?Eurobasket.lt paklausė Rimo Kurtinaičio.

– Aš į tautybes nežiūriu, žiūriu į specialistus. Mes kalbėjome su fizinio rengimo treneriu Evaldu (Kandratavičiumi – aut. past.), su kuriuo sutartį pasirašė CSKA. Galbūt pradėjome kalbėti su juo ankčiau, tačiau trenerio pasirinkimas buvo CSKA. Pasirinkome serbą. Jau treniruotės buvo, tad esu tikrai patenkintas. Jis dirbo trejus metus su serbų rinktine, su Dušanu Ivkovičiumi, buvo „Red Star“ komandoje. Tikrai geras specialistas, bet aišku, pirmumas būtų buvęs Evaldui, tačiau taip gavosi. O daugiau man kaip ir nebereikia specialistų. Turiu gerą antrąjį trenerį Andriją Gavrilovičių, turiu ispaną skautą Jenaro Diazą, kuris dirba tame tandeme. Juos abu radau atėjęs į „Chimki“. Sezonas su jais buvo geras, gal pirma pusė buvo nekokia, bet finišas neblogas, tad nematau reikalo kažką keisti, jeigu viskas vyksta tinkamai. Žaidėjai juos pažįsta, o jie žaidėjus, o keist tik dėl to, kad lietuvis – nėra prasmės. Jonas (Kazlauskas – aut. past.) geriau žino, ką jis daro. Matyt, buvo negeri specialistai, jis pasikvietė geresnius. Gal tik taip sutapo, kad jie yra lietuviai, nes Jonas, dirbdamas Kinijos rinktinėje asistentu pasikvietė Miglinieką, kuris buvo latvis. O dabar pasikvietė lietuvius.

– Buvo minėta, jog „Chimki“ į savo gretas vilioja Robertą Javtoką ir Paulių Jankūną. Kodėl nepavyko su jais susitarti?

– Tai daugiau buvo spaudos išpūsta informacija. Vienas iš variantų išties buvo Javtokas, tačiau jis pasirašė dvejų metų sutartį su „Žalgiriu“. Mes nenorėjome mokėti išpirkų. Išpirkos siekia iki pusės milijono eurų, tad nusprendėme, kad galbūt geriau tuos pinigus atidėti kitiems pirkiniams, paimti kažką iš NBA.

– Daugiau nei pusė „Chimki“ krepšininkų dabar treniruojasi su nacionalinėmis rinktinėmis. Minusai tokio dalyko yra aiškūs. Galbūt įžvelgiate pliusų?

– Visų pirma, minusas yra tas, kad jie nesitreniruoja kartu, ko reikėtų, nes mes pasikeitėme turbūt šešis žaidėjus ir reikia vieniems prie kitų priprasti. Aišku, nėra taip tragiška, nes jie neatostogauja, jie dirba su rinktinėmis, ruošiasi čempionatui, turi krūvį. Žaidėjai bus geroje sportinėje formoje, nors po Europos čempionato jiems reikės duoti kažkiek dienų poilsio, bet jie bus paruošti, reikės tik suderinti savo strategijas tiek gynyboje, tiek puolime. Didelės tragedijos iš to nedarau – yra pliusų, yra minusų.

– Kokie „Chimki“ planai? Ar kis dar sudėtis?

– Mes jau sukomplektavę sudėtį pilnai. Vienas mūsų žaidėjas iš NBA yra Timofejus Mozgovas, su kuriuo sudarytas kontraktas iki tol, kol vyks NBA lokautas. Galbūt lokautas vyks visą sezoną, tai mums išeis į naudą. Jeigu kitoms komandoms yra svarbu geriau sužaisti sezono galą, tai mums šiuo metu svarbu laimėti nuo pradžių. Žaisime kvalifikaciniame Eurolygos turnyre, nuo šito daug kas priklauso, o taipogi ir komandos finansavimas. Aišku, nėra patogu pasiruošti žaidėją, o šis staiga išvyks atgal į NBA, bet šiuo metu priėmėme tokį sprendimą, nes mums aktualu papulti į Eurolygą.

– Įsivaizduokime, jog jau esate Eurolygoje. Kokie tikslai šiame prestižiniame turnyre?

– Aišku, pirmiausia tikslas yra patekti į kitą etapą. O tokį tikslą turi visi. Pirmiausia, norisi užimti kuo aukštesnę vietą. „Chimki“ yra pajėgus klubas. Pradžioje sezono būtų sunku kalbėti apie kokį Eurolygos finalinį ketvertą, norėtųsi apie jį pasvajoti tyliai, tačiau kol kas pagrindinis tikslas yra papulti į Eurolygą, paskui – praeiti į šešioliktuką. Ir taip toliau. Yra daug faktorių, gali planuoti, ką nori, tačiau yra traumos, galimas Mozgovo išėjimas. Aišku, paraleliai ieškome žaidėjo, jei Timofejus grįžtų į NBA. Tai galbūt nebūtų labai tragiška, nes šiam sezonui susikomplektavome neblogai – bent jau ant popieriaus taip atrodo, ką turėsime, nežinau. Lygtais visas pozicijas „užsidarėme“, turime neprastų žaidėjų, o visa kita – mūsų rankose.

– Vienas jūsų žaidėjas yra pareiškęs: „Stebiuosi, kad toks treneris kaip Kurtinaitis nedirba tokiame klube kaip „Real“. Taigi kodėl?

– Ne viskas iš karto. Mūsų, trenerių, virtuvė nėra tokia paprasta. Europoje yra šitiek trenerių – geras nuo blogo trenerio labai ne daug kuo skiriasi. Laimėjai vienu tašku – tu geras, pralaimėjai vienu tašku – tu blogas. Man malonu, kad žaidėjai, kuriuos treniruoju, taip kalba. Žinau, – taip sakė Zoranas Planiničius. Tai krepšininkas, žaidęs NBA, vienas iš geriausių Europoje. Jei taip kalba, matyt žino, apie ką kalba. Bet žinote, papulti ten – juk yra savi planai. Aš šiuos reikalus esu jau išsprendęs – priklausau gerai agentūrai. Tas tikrai priklauso, čia – kaip modelių versle. Kaip agentas tave „prasuks“. Dabar esu tame lygmenyje, jog gal ateityje ir pasiseks, bet dabar norėčiau dirbti Rusijoje. Juolab, kad čia žaidžia daug gerų žaidėjų, o paskui žiūrėsime, kaip bus.

Apie Rusijos krepšinį

– Rusų aukščiausiosios lygos klubai stvarsto lietuvius trenerius. Štai ir jūs vadovaujate vienam Rusijos krepšinio grandų. Kokia Lietuvos trenerių paslaptis?

– Prieš kažkiek laiko taip nebuvo. Pasaulis pripažįsta mūsų krepšinį. Man teko neseniai skaityti, kad JAV krepšinio specialistai Lietuvai Londono olimpiadoje pranašauja antrąją ar trečiąją vietas, o tai rodo mūsų pripažinimą. Pergalių nepasieksi be trenerių, tad Lietuvos strategų darbas yra akivaizdus. Anksčiau rusai kreipė dėmesį labiau į serbus, bet, matyt, jie keltų lūkesčių nepateisino. Net ir pats Ivkovičius, kuris yra didis treneris, su CSKA nesugebėjo laimėti Eurolygos. Aišku, Ettore Messina laimėjo, bet jam išvažiavus, akys nukrypo į mus. Džiugu, kad mus vertina ir džiaugiuosi, kad mums sekasi. „Chimki“ ir CSKA žaidė finaluose, o tiek aš, tiek Jonas atėjome nepatogiose pozicijose – CSKA krepšininkai žengė ketvirti, o mes – penkti. Žaidėme VTB lygos finale, reiškia, manau, savo darbu mes įrodėme, kad esame kažko verti.

– Užsiminėte apie VTB lygą. Jai atsiradus, ji užgožė Baltijos krepšinio pirmenybes. Jūsų manymu, kokios VTB perspektyvos?

– Perspektyvos yra geros – kai rusai kažką pradeda, jie padaro iki galo. Tai yra valstybės remiama lyga. Šiais metais matėte, jog išsiplėte ir komandų skaičius. Manau, ši lyga yra kur kas perspektyvesnė ir įdomesnė nei BBL, nes ekipos dalyvės yra arba Eurolygos arba Europos taurės turnyrų žaidėjos. VTB komandos atsirinktos labiau pagal sportinį principą, ne taip kaip Eurolygoje. Štai paprastas pavyzdys – Eurolygos „Lottomatica“ klubo vieta atiduota „Armani Jeans“. Tai nebuvo sportinis principas. Italai ir ispanai yra draugai ir jie tiesiog atidavė tą vietą. Mes, žaisdami Rusijos lygos, kurią aš skaitau antra Europos krepšinio lyga po Ispanijos lyginant pagal stiprumą ir investicijas, finale nesugebėjome gauti pakvietimo į Eurolygą. Skaitau, tai yra neteisinga. Man teko kalbėti su Eurolygos vadovu Jordi Bertomeu, kai buvome Barselonoje. Tai kelia nerimą ir pačiai Eurolygai – VTB turi geras komandas, televizija transliuoja varžybas, internetas taipogi rodo, yra piniginiai prizai įsteigti. Užgožt Eurolygos galbūt neužgoš, tačiau Eurolygos vadovai daug klausinėja apie šią lygą ir ja domisi.

– Italai, graikai, dalis ispanų ekipų yra prispaustos finansinių sunkumų. Rusijos krepšinio lyga šįmet ryškiai sustiprėjo. Kas įtakoja rusų komandų finansinį stabilumą?

– Visų pirma yra šalies politika. Žinote, kaip Vladimiras Putinas (Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas – aut. past.) žiūri į sportą. Jis kaunasi, kad Rusijoje būtų formulės-1 trasa, nori, kad futbolo čempionatas būtų, olimpiados vyktų – ir tai labai skirtinga pozicija negu Lietuvos vyriausybės. Todėl tai Rusijoje pajunta gubernatoriai, įmonės. Jie jaučia, kuo „kvėpuoja“ vyriausybė ir žino, kad reikia eiti koja kojon, nes gali atsidurti Chodorchovskio (kalintis buvęs „Jukos“ savininkas – aut. past.) vietoje. Jie tą jaučia ir negaili pinigų. Manau, kad visiems tai yra įdomu. Aišku, rusai turi labai galingą „Gazpromą“, kuris remia apskritai visą sportą. Putinas yra sporto entuziastas, Rusijos vicepremjetas Sergejus Ivanovas irgi yra neabejingas ir, manau, to pakanka.

– Jūsų manymu, NBA lokautas teigiamai ar neigiamai veikia Europos krepšinį?

– Manau, kad Europos krepšinis nereaguoja į tokius dalykus. Čia daugiau JAV reikalai. Labai norėčiau pažiūrėti, kaip atėjęs Kobe Bryantas pažaistų Eurolygoje, kas iš jo būtų čia. Turėjome eilę NBA žaidėjų, kurie Europoje yra niekas. Galbūt vienintelis Bobas McAdoo, kuris vienodai gerai žaidė ir NBA, ir Europoje, Italijoje, tuo metu buvusioje Čempionų lygoje. Žinote, NBA skiriasi tuo, kad yra individualiai stipresni krepšininkai, bet žaidžiant Europos krepšinį reikia pasuoti kamuolį, o Kobe, manau, nelabai norėtų jį perduoti. Matėme, kad Joshas Childressas paimtas už septynis milijonus darė. Ir nieko nebuvo. Iš tos pusės, kad lokautas yra gerai tiek, kad galime pasvajoti, jog juos pamatysime čia, iš kitos pusės, tai nėra svarbu. Galbūt galime gauti pajėgesnių krepšininkų, nes NBA žaidėjai dabar nežino, kas bus, nežino, ką daryti. Ir jei atsiversti kokį internetinį puslapį, tai perskaitysi, kad krūva NBA žaidėjų nori žaisti Europoje, tik reikia pasirinkti. Kainos nėra didelės. Automatiškai jie numuša europiečių kainas ir, manau, tai teisinga.

Apie Lietuvos krepšinį ir rinktinę

– Arvydas Sabonis ketina siekti Lietuvos krepšinio federacijos vadovo posto. Pats buvote sporto valdininkas. Ko galite palinkėti Arvydui?

– Pirmas sunkumas jam bus tas, kad reikės atsiskaityti už Europos čempionatą, ką bus pridarę dabartiniai vadovai. Antra, Arvydui reiktų šluoti visą tą kiemą, nes ten susirinkę žmonės – be savo nuomonės. Vladas Garastas susistatęs tuos, kurie jam pritartų. Jeigu kažkas pateikia kokį racionalų pasiūlymą, tai iškart tampa netinkamas. Pats dabartinis prezidentas yra garbingame amžiuje, ne viską galbūt tinkamai suvokia, kas vyksta pasaulyje, tad linkėčiau Arvydui tą kiemą išvalyti, jeigu jis nori kažkokių pakeitimų. Mes kalbėjome su Sabu apie krepšininkų pritraukimą į Lietuvos krepšinio federaciją, nes dabar Chomičiaus nėra, manęs nėra, Pavilonio nėra, Kazlausko nėra, Marčiulionio nėra. Visi tie, kurie sukūrė tokį krepšinį – jų nėra. Dabar valdo Balčiūnas, Špokas. Aš šių dalykų nesuprantu. Esame ne kartą kalbėję, Arvydas nori viską suvienyti, tačiau esu jam sakęs – jei bent vienas šių žmonių liks, Arvydai, pas mane nesikreipk. Esu per daug įdėjęs širdies, per daug atidavęs jėgų Lietuvos krepšiniui, kad kartu su jais spręsti kažkokius reikalus, jeigu jie net nesupranta, apie ką vyksta kalba. Arvydas atsakė, jog tvarkys tuos reikalus, bus matyt. Jei bus pravalytas kiemas, aš mielai padėsiu Arvydui, o jeigu nebus, Arvydas turės vargti su jais. Aš Arvydui pasakiau atvirai, jis žino mano nuomonę – juk esame kartu žaidę, kartu užaugę. verkę, džiaugiąsi kartu.

– Visi sunerimo dėl rinktinės rezultatų, kai traumas patyrė Linas Kleiza bei Jonas Mačiulis. Kleiza buvo vertinamas kaip rinktinės lyderis. Kai nėra lyderio, kokią žaidimo taktiką kurtumėte jūs?

– Surinkta eilė gerų krepšininkų, patyrusių žaidėjų. Taktika aiški – reikalinga kiekviena pergalė, kovoti dėl pirmos vietos. Aišku, svarbu kovoti dėl penktos vietos, kad žaisti dėl kelialapio į olimpines. Kiekvienas treneris turi pačiupinėti žaidėjus, aš gal daugiau remčiausi jaunais žaidėjais, tie kurie žaidė pernai. Jie rungtyniavo puikiai, nugalėjo save. Kitą kartą galbūt turi patyrusį žaidėją, bet jis neturi tiek noro žaisti. Bus matyti. Apie Europos čempionatą, manau, reikės kalbėti po čempionato.

– Rinktinės draugiškos rungtynės – kurie žaidėjai jau dabar atrodo stipresni už kitus?

– Mane labai maloniai nustebino Jonas Valančiūnas. Ir jeigu dar kas dvejoja, nors ir aš pats dvejojau, ar jis galės tinkamai žaisti už vyrus, tai galiu pasakyti – gali žaisti. Ir jam reikia daug žaisti. Jonas išsiskiria iš aukštaūgių. Na, nemačiau visiškai Marijono Petravičiaus, kažkoėl Kęstutis Kemzūra jo neleidžia. Kšyštofą irgi mažai mačiau. Tie žaidėjai, kurie geri, pakolkas sėdi. Nežinau, kodėl yra tokia situacija. Ir, aišku, visa galva meistriškumu yra aukštesnis Šarūnas Jasikevičius. Tai žmogus, kuris sutvarko komandą tiek aikštelėje, tiek už aikštelės ribų. Po trijų varžybų esame šešėlyje. Aš tai suprantu, po fizinio rengimo stovyklos nėra taip paprasta įsibėgėti.

– Jums teko auklėti Joną Valančiūną. Ką anksčiau jam patardavote ir ką sakytumėt dabar?

– Jį mokėme daug judesių, matau, jis nevisada juos naudoja. Aišku, mes jį vėlai gavome. Pradėjome treniruoti, kai jam jau buvo septyniolika metų ir judesius jis jau gavo kažkur Utenoje. Ir kartais būna, kad geriau padaryti kažką naujo, nei pataisyti. Tuo metu dirbome su Kuncaičiu ir buvome išmokę, nors dabar mažai naudoja. Tačiau Jonas yra labai energingas, geras, kultūringas. Man labai patinka jo visi interviu. Matosi, jog tai – didis žmogus. Viskas su juo yra tvarkoje, aišku, reikia truputį sutvirtėti, pasiruošti vyriškam krepšiniui. Tačiau tai yra normalu. Aš prisimenu Sabonį, kaip jį aštuoniolikos devyniolikos guldydavo vis ant žemės, o koks jis tapo paskui, kai pats guldė NBA visus. Taip kad viskas prieš akis, viskas jo rankose. Jis tvarkingas, profesionalus, nesišlaisto po barus, myli krepšinį ir, manau, jo laukia didi ateitis.

– Kokius savo favoritus išskirtumėte Europos čempionate?

– Manau, visų pirma, ispanai. Tiek pagal pavardes, tiek pagal žaidimo stilių. Priedo, praeitas pasaulio čempionatas jiems buvo nesėkmingas, reikia reabilituotis. Na, prancūzai pavojingi, vokiečiai su Nowitzkiu, serbai, nors ir neturi kažkokių itin garsių pavardžių, bet jie visada favoritai.

– Pačiam teko būti rinktinės trenerių štabe. Džiaugiatės pergalėmis, liūdėjote po pralaimėjimų, patyrėte spaudimą. Galbūt treneriams turite kokių patarimų?

– Patarčiau daryti mažiau reklamų, Čia yra vyriausiojo trenerio reikalas. Jeigu aš esu krepšininkas, o federacija nori, kad filmuočiausi, mane tai pykina, negaliu įjungti televizoriaus. Aš žinau, kiek kainuoja laiko „padaryti“ reklamą. Ir kai man paskambina ir pasako, reikia dalyvauti filmavime, aš žinau, kad tai vargina. Žaidėjus tampo po šešias aštuonias valandas, per laisvas dienas. Paprastai iš treniruočių atima pagrindinius krepšininkus, nes būtent jie reklamai reikalingi. Nevyksta pilnos treniruotės, ko pasekoje dar neturime to žaidimo, kurį turėtume demonstruoti. Norėčiau trenerių kolektyvui, greičiau vyriausiajam treneriui, palinkėti, kad turėtų savo žodį. Tai nereiškia, jog jei Balčiūnas pasakė, turi vykdyti. Treneris negali pasiduoti funkcionierių žaidimams. Jiems gal reikia tokių dalykų. Manau, vyriausybė pilnai pinigais aprūpino šį Europos čempionatą, žinau, kad skyrė iš rezervinio fondo ir, žinau kiek yra federacijos biudžetas, plius, manau, kad miegojimas ir valgymas Lietuvos viešbučiuose tiek nepabrango, kad reikia eiti į reklamas. Dvidešimt metų ruošiamės, o dabar staiga jau turime eiti reklamuotis. Tad norėčiau patarti treneriui būti stipresniam, atstovėti už savo, nes kitaip nebus rezultatų.

Eurobasket.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 24sek