Kas nutiko Atėnuose? Pirmieji du kėliniai buvo daug žadantys.
Rungtynių pradžioje pamatėme, kad galime kovoti, tačiau vėliau palūžome, neatlaikėme rungtynių tempo. Gal dėl visko kalti mūsų žaidėjų individualūs veiksmai. Juk naujasis treneris dar tik neseniai pradėjo darbą. Noras buvo didelis, bet nesisekė mūsų aukštaūgiams – man, Pauliui. Manau, tai ir lėmė rungtynių baigtį. Du kėlinius pirmavome, o vėliau palūžome.
Ar jūsų manymu prie komandos prisijungus A.Trifunovičiui pasikeitė komandos žaidimo braižas?
Jis bando viską keisti, kadangi treneris turi savo filosofiją, kuri man asmeniškai labai patinka. Viskas gerai, tiesiog per kelias dienas nieko nespėjome. Kardinaliai komandos braižas dar nėra pasikeitęs. Tikiu A.Trifunovičiaus vizija ir džiaugiuosi, kad jis jau pradėjo ją diegti mumyse. Jis supranta, kad mes norime ir galime žaisti greitai. Esu tuo patenkintas. Dirbsime, nes taip, kaip žaidžiame dabar, žaisti daugiau negalime.
Trys pralaimėjimai iš eilės gal kiek komplikuoja padėtį?
Praėjusiais metais turėjau panašią situaciją. Viskas pasikeitė, kai sulaukėme naujo trenerio. Po šių pralaimėjimų nenuleidžiu nei rankų, nei galvos. Manau, visi žaidėjai tiki treneriu. Negalime sakyti, kad jis yra komandos išgelbėtojas, bet tikiu, kad viskas susitvarkys. Mūsų komanda – labai gera, talento netrūksta. Vienintelis dalykas, kurio trūksta – vienas kito supratimo, griežtumo, drausmės. Manau, kad to sulauksime.
A.Trifunovičius minėjo, kad „Žalgiris“ – tarsi dėlionė, o kiekvienas žaidėjas – tos dėlionės dalis. Ar tiki, kad treneriui pavyks sudėlioti gražų paveikslą?
Tikiu. Jeigu atvirai, net neįsivaizduoju, kaip galime taip blogai žaisti su tokia sudėtimi. Surinkti greiti, mobilūs žaidėjai puikiais sportiniais charakteriais. Atrodo, kad neturėtų kilti jokių problemų, tačiau viduje jaučiame nesėkmę. Gal tiesiog mums trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Tikiu, kad treneris sudėlios dėlionę, tereikia šiek tiek geresnės žaidimo kokybės.
Kaip atmosfera komandoje? Gal trukdo kokie nors vidiniai pykčiai?
Niekas komandos neardo. Vieną dieną nesužaidžia legionieriai, kitą dieną nesužaidžia lietuviai. Su legionieriais tikrai neturime jokių problemų. Galiu tik pasakyti, kad jie – „maladiec“ vyrukai. Visi puikiai sutariame. Duok dieve, kiekvienai komandai turėti tokią atmosferą viduje. Anksčiau gal mums trūko griežtumo. Taip pat tikiu, kad nebuvome išnaudojami visu pajėgumu. Mes privalome žaisti agresyviau ir greičiau – to mums trūksta. Dabar esame pasyvūs ir žaidžiame pozicinį žaidimą penki prieš penkis, o mūsų komanda, mano manymu, greita. Mūsų krepšinis turėtų būti kiek kitoks.
