Prieš kelerius metus perspektyviu disko metiku laikytas šilutiškis pastaruosius sezonus atstovavo NKL rungtyniaujančiai „Šilutės“ ekipai. Pastarąjį sezoną aukštaūgis aikštėje praleisdavo beveik 21 minutę, pelnydavo 9,9 taško, sugriebdavo 4,8 kamuolio.
Priešpaskutinę vietą užėmusi „Šilutė“ kovėsi išlikimo serijoje. Per ją J.Juciko rezultatai buvo geresni: 13,3 taško ir 5 atkovoti kamuoliai per 21 minutę. „Net nedvejojau“, – apie savo reakciją į „Šiaulių“ kvietimą sakė aukštaūgis.
– Anksčiau buvote laikomas perspekyviu disko metiku. Kodėl pasukote į krepšinį?
– Atvirai pasakius, disko metimas manęs netraukė, didelio įspūdžio nepaliko, nors treniruotes lankiau dvejus metus. Treneris turėjo vilčių, kad galiu siekti lengvosios atletikos aukštumų, bet mane nuo mažens traukė krepšinis. „Šilutė“ mane pakalbino prieš trejus metus, tada iškart mečiau treniruotis disko metimą.
– Kuo suviliojo „Šiaulių“ pasiūlymas? Ilgai dvejojote?
– Čia visiškai kitas lygis, nes atėjau iš NKL komandos. Kai pakvietė į „Šiaulių“ komandą, net negalvojau, nesvarsčiau, nes nebuvo ir ką svarstyti. Čia man atsiveria didžiulės galimybės.
– Kol buvo sutvarkyti visi formalumai, su šiauliečiais treniravotės ne vieną savaitę. Kokie pirmi įspūdžiai?
– Įspūdžiai labai geri, nes labai šiltai mane sutiko ir treneris, ir komandos draugai. Iš tikrųjų maniau, kad bus labai sunku ištverti didžiulį fizinį krūvį, bet pasirodo, kad be reikalo bijojau. Nėra taip sunku.
– Kokias savybes įvardytumėte kaip savo pranašumus, ką labiausiai reikėtų tobulinti?
– Pranašumo įvardyti, ko gero, negalėčiau nė vieno, nes tobulinti reikia viską: ir mąstymą aikštelėje, ir kamuolio varymo techniką, ir metimą. Žodžiu, reikia klausyti trenerių, stengtis iš paskutiniųjų ir dirbti.
