Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sporto psichologė: Romanovas nežino, ko nori

Vladimiras Romanovas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Vladimiras Romanovas nevengdavo prisidėti prie komandos treniruočių.
Šaltinis: sportas.info
0
Skaitysiu vėliau
A A

Populiarus problemų sprendimo būdas: kai komandos rezultatai netenkina, lekia trenerio galva. Ką apie tai mano psichologai?

Populiarus problemų sprendimo būdas: kai komandos rezultatai netenkina, lekia trenerio galva. Šiemet galvos itin dažnai laksto nuo Kauno „Žalgirio“ strategų pečių – antradienį atleistas Darius Maskoliūnas buvo jau trečiasis vyriausiasis treneris, kuris šį sezoną „Žalgirio" savininko Vladimiro Romanovo liepimu paliko savo postą. Galima prisiminti, kad anksčiau savo poste neužsibūdavo ir „Lietuvos ryto" strategai.

Sporto psichologė Lina Vaisetaitė teigė, kad toks autokratinis vadovavimo stilius, kai problemą mėginama išspręsti atleidžiant vieną žmogų, yra neefektyvus. „Tačiau tai jokiu būdu nėra elgsenos sutrikimas. Tiesiog toks įprotis", – užtikrino psichologė.

Pasak L.Vaisetaitės, tai, kad darbdavys atleidžia vieną darbuotoją po kito, pirmiausia rodo, jog jis orientuojasi į labai greitą rezultatą ir mažai dėmesio kreipia į procesą.

„Tokiam darbdaviui trūksta ilgalaikio matymo, nes bet koks darbuotojas, pradedant žemiausiu lygmeniu ir baigiant aukščiausiu, turi turėti laiko susigaudyti situacijoje. Be to, atleisdamas vieną žmogų ir priimdamas kitą darbdavys pasirenką lengviausią būdąč bandydamas spręsti problemas. Tačiau tai rodo ir jo nesupratimą, kad vienas žmogus problemų išspręsi negali. Vienas žmogus nėra toks įtakingas ir galingas, kad galėtų viską pakeisti darbovietėje, įmonėje, komandoje. Taip nebūna. Tiek sporto komanda, tiek įmonė yra orientuota į komandinį darbą. Todėl atleidžiant vieną žmogų problema realiai nesprendžiama", – teigė psichologė.

Nuolatinis darbuotojų atleidimas, L.Vaisetaitės nuomone, gali signalizuoti, kad darbdavys tiesiog nesugeba pasirinkti tinkamų žmonių, nežino, ko jam reikia, arba yra gilesnė problema, kurios jis nemato.

Tokį vadovavimo stilių psichologai vadina autokratiniu. „Tokie vadovai mažai domisi žmonėmis, su kuriais dirba. Pasako – padarai. Nepadarai? Eini lauk iš čia", – aiškino L.Vaisetaitė. Pasak jos, autokratinis vadovavimo stilius gali būti efektyvus vieninteliu atveju: kai yra labai mažai laiko ir sprendimą priimti reikia labai staigiai. Kitais atvejais teorija ir praktika rodo, jog efektyviausias – komandinis darbas.

Be abejo, nuolatinė kažkurio iš darbuotojų kaita neigiamai atsiliepia ir visam kolektyvui. „Tai pastebima ir komandose: kai tik ateina naujas treneris, iš pradžių gali būti šioks toks pakilimas, nes atsiranda lyg ir papildomas entuziazmas. Tačiau vėliau grįžtama prie ankstesnio lygio, nes realiai problema vien  keičiant trenerį neišsprendžiama. O kolektyvas mato, kad lyg ir ieškoma sprendimo, bet to sprendimo nėra: žingsnis, kuris turėtų duoti geresnį rezultatą, žengtas, o rezultato vis tiek nėra. Tai labai numuša pasitikėjimą savimi ir motyvaciją, dingsta vieningumas", – teigė psichologė.

Be to, anot jos, sudėtinga ir į atleistojo vietą naujai atėjusiam darbuotojui – jis iš anksto gali jausti grėsmę, jog nepasisekus iš karto lėks lauk.

sportas.info
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 24sek