Šį sezoną į profesionalų sportą po metų pertraukos grįžęs krepšininkas trečiadienį su Valdemaro Chomičiaus treniruojama Kazanės „Uniks“ (Rusija) nusileido Vilniaus oro uoste.
Jau ketvirtadienį Kauno sporto halėje S.Štombergo ir „Uniks“ ekipos lauks VTB Vieningosios lygos pusfinalio dvikova su Kauno „Žalgirio“ krepšininkais.
– Kaip vertinate „Uniks“ galimybes nugalėti VTB Vieningosios lygos finalo ketverto varžybose?
– Nesame Eurolygos komanda, bet stengsimės parodyti, kad galime žaisti su tokiomis komandomis. Galbūt tai jau šiek tiek įrodėme Rusijos čempionate. Manau, galime kautis su visais, ir stengsimės tai daryti. Atvažiavome čia žaisti ir nugalėti. Kaip ir visi. Nemanau, kad kažkas atvyko į finalinį ketvertą tam, kad pralaimėtų.
– Ar rungtynės su „Žalgiriu“ jums bus kuo nors ypatingos?
– Ypatingos tuo, jog tikriausiai pirmą kartą žaisiu prieš „Žalgirį“.
– „Žalgirio“ nebijote?
– Ne. Kaip ir mūsų tikriausiai nebijo. Visi ruošiasi, visi vieni kitus pažįsta. Nebe 16 metų, kad žaistume ir drebėtume. Dirbsime savo darbą.
– Kada paskutinį kartą buvai Kaune?
– Buvau grįžęs per Kalėdas. Turėjau šiek tiek laisvo laiko, nes per Naujuosius metus jau turėjome būti Rusijoje.
– Ar sekei „Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje?
– Kiek galėdavau, sekdavau. Televiziją rungtynių nerodydavo, tai sekdavai per internetą.
– O palakai su kuo nors ryšius iš dabartinio „Žalgirio“?
– Ne. Nesusiskambinam.
– Kaip jautiesi grįžęs į krepšinį po pertraukos? Nebuvo sunku iš pradžių?
– Turėjau ilgą pasiruošimo laikotarpį, tad viskas gerai, buvo laiko pasiruošti.
– Kaulų neskaudėjo pirmomis savaitėmis?
– Kaulų ne, raumenis skaudėjo (juokiasi).
– Treneris minėjo, jog aikštelėje atrodote taip, pat kaip ir prieš kelerius metus. Pats jaučiate kokį nors skirtumą?
– Aišku, po fizinių krūvių yra sunkiau atsigauti. Nebe taip greitai atsigauni. Turi daugiau prisižiūrėti, duoti sau daugiau poilsio. Negali leisti išeiti kažkur pasivaikščioti, turi lovoje pagulėti kojas į viršų iškėlęs (juokiasi). Maistą taip pat reikia prižiūrėti. Nevalgyti cepelinų, kito sunkaus maisto. Žiūrėti, kad maistas duotų kuo daugiau energijos, kad galėtum treniruotis, žaisti.
– Taip prisižiūrint kiek dar metų galima žaisti?
– Matot, kiti žaidžia ir iki 40 metų, ir daugiau. Viskas priklauso nuo traumų. Jeigu turėsi kokių nors bėdų, tiesiog negalėsi žaisti. Skaudės kelį, nepavysi jaunesnio žaidėjo. Be traumų gali dar žaisti.
– O kaip dėl kito sezono. Ar planuojate dar žaisti?
– Bus matyti. Kol kas dar tik sezono vidurys, reikia baigti šį. Bus matyti.
– „Uniks“ ekipa šį sezoną rodo gerus rezultatus tiek Europos taurėje, tiek Rusijos čempionate. Kokia gero žaidimo paslaptis?
– Beveik visa komandos sudėtis yra likusi iš praėjusio sezono, pasikeitė tik keli žaidėjai. Visi vienas kitą supranta. Komandoje yra daug patyrusių žaidėjų. Visi bendrauja, pasišneka. Treneris taip pat su visais bendrauja. Manau, toks tarpusavio bendradarbiavimas duoda rezultatų.
– O kuriam turnyrui skiriate didesnį prioritetą?
– Ir ten, ir ten. Niekas nenori, kad mes pralaimėtume tiek Europos taurėje, tiek Rusijos čempionate. Reikalavimai yra dideli, vadovai nori, kad visada laimėtume.
– O VTB Vieningojoji lyga išskirtinė kuo nors?
– Tai nauja lyga. Toks žvalgybinis projektas į ateitį. Aišku, mums šiais metais pasisekė, kad dalyvaujame šioje lygoje, nes Rusijos čempionate liko tik 9 komandos, sumažėjo rungtynių. Taigi šita lyga mums padėjo žaisti, palaikyti aukštą sportinę formą. Manau, ateityje ši lyga turėtų gyvuoti ir dar labiau sustiprėti. Įdomu žaisti, kai visos komandos yra tokios stiprios.
– Kaip sekasi verslo reikalai, ar klostosi kas nors?
– Šiuo metu grįžau žaisti krepšinio. Į verslą grįšiu vėliau (juokiasi).
– V.Chomičius neįkalbinėjo grįžti į rinktinę?
– Ne. Valdas dabar taip pat ne rinktinėje dirba. Ir klube darbo nemažai turime, o tolesni reikalai bus sprendžiami vėliau.
