Dainius Adomaitis dar triskart nelaimėjo Europos taurės, kaip pagrindinis jo konkurentas Rimas Kurtinaitis, tačiau iš Šakių rajono kilęs 42-ejų specialistas šiuo metu yra vienas labiausiai kylančių strategų Lietuvoje.
2014–2015 metų sezoną Utenos „Juventus“ klubą jis atvedė ant bronzinio LKL nugalėtojų pakylos laiptelio ir buvo išrinktas LKL metų treneriu. Perėmęs Klaipėdos „Neptūno“ vairą, uostamiesčio klubą jis nuvairavo iki pat LKL finalo, pusfinalyje patiesdamas Vilniaus „Lietuvos rytą“. Dar vienas LKL metų trenerio trofėjus.
Prieš 7 metus Slupsko „Energa Czarni“ klube trenerio asistentu tapęs ir nuo tada (2009 m.) žaidime jau nebe kaip krepšininkas dalyvaujantis D.Adomaitis palaipsniui kyla trenerio laipteliais.
Jis atitinka visus šiuolaikiško perspektyvaus trenerio standartus: patirties trenerio darbui sėmėsi dar būdamas žaidėjas, viską pradėjo nuo asistento darbo Lenkijoje, kibo į trenerio mokslus, kas sezoną rodo geresnius rezultatus ir darbščiai kopia į viršų.
D.Adomaitis yra vienas žingeidžiausių jaunųjų trenerių Lietuvoje. Baigęs karjerą, jis vėliau baigė ir Tarptautines krepšinio trenerių magistro studijas. Kai kuriems tai tėra simbolinis „popiergalis“, tačiau D.Adomaitis buvo iš tų, kurie mokėsi ne dėl diplomo, o dėl savęs. O ir baigtos studijos netapo finišu savęs lavinimo kelyje.
| 2009-2010 m. | Slupsko „Energa Czarni“ trenerio asistentas (Lenkija) |
| 2010-2012 m. | Slupsko „Energa Czarni“ vyr. treneris |
| 2012 m. | Vloclaveko „Anwil“ treneris |
| 2012-2014 m. | Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas |
| 2014 m. | Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris |
| 2014-2015 m. | Utenos „Juventus“ treneris |
| 2015 m. | Klaipėdos „Neptūno“ treneris |
D.Adomaitis yra vienas iš tų trenerių, kuris įdėmiai analizuoja savo darbą, pasiteisinusius ar nepasiteisinusius sprendimus, gilinasi į psichologiją, todėl jau garsėja kaip geras psichologas. Nepamirškite, kad gero psichologo trūkumas rinktinėje buvo akcentuojamas po griūties Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Jis aktyviai dalyvauja trenerių seminaruose ir bando pasisemti kuo daugiau žinių iš įvairių su krepšiniu susijusių sričių profesionalų. Svarbiausia, kad D.Adomaitis bando šviestis visapusiškai. Tai labai išprususi asmenybė, su kuria galima kalbėtis ir įvairiausiomis mokslinėmis krepšinio temomis, ir apie kitas aktualijas.
Kažkada labai seniai manęs paklausė, kokius tikslus sau keliu. Nenorėjau būti arogantiškas, bet pasakiau, kad kaip treneris, noriu dirbti aukščiausiame lygyje. Stengsiuosi, tobulinsiu savo žinias, domėsiuosi maksimaliai, kiek tik galiu.
D.Adomaitis yra labai ambicingas treneris, kuris turi užsibrėžęs tikslą dirbti aukščiausiame lygyje – Eurolygoje ir Lietuvos rinktinėje. O tikslo link eina ne svaigdamas, bet palaipsniui save tobulindamas ir maksimaliai sugerdamas kaip kempinė visą naudingą informaciją.
Kai kuriems senosios mokyklos LKL treneriams dar kyla problemų susirasti elementariausią vaizdinę informaciją apie varžovus ir pasiruošti rungtynėms. Bet D.Adomaitis yra naujosios kartos atstovas, dirbantis šiuolaikiška kryptimi ir draugaujantis su technologijomis tiek, kiek būtina šiais laikais norint profesionaliai atlikti savo darbą. Todėl tokių iš pažiūros nesuvokiamų, bet šiomis dienomis Lietuvoje dar pasitaikančių rūpesčių D.Adomaitis neturi.
Ir krepšininkai, ir jo bendražygiai, ir aplinkos žmonės neturi jokių priekaištų dėl D.Adomaičio charakterio. Jis nepralinksmins spaudos konferencijoje kaip Rimas Kurtinaitis, bet visuomet bus taktiškas, diplomatiškas ir profesionalus.
Jis staiga neiškrės kvailystės, dėl kurios turės aiškintis ir raudonuoti LKF vadovai. Kitaip nei Rimas Kurtinaitis, kuris yra kategoriškas ir drebia viską, ką galvoja.
Už diplomatiškumo slypi ir privatumas – jeigu jo darbo aplinkoje yra problemų, apie tai žiniasklaida sužinos paskutinė. Tai treneris, kuris linkęs išsikuopti viduje ir neskalbti apatinių viešumoje. Visai kaip Lietuvos krepšinio federacija (LKF), šiuo metu išgyvenanti vieną komunikacinę krizę po kitos.
| Lenkijos čempionato bronza (2011 m.) |
| LKL bronza (2014 m.) |
| LKL sidabras (2015 m.) |
Diplomatiškumas ir žingeidumas padės D.Adomaičiui kruopščiai peržiūrėti jaunimo rinktinių tobulėjimo strategiją ir rasti bendrą kalbą su jų treneriais. Tiesa, darbas Klaipėdos „Neptūne“ dėl to gali tapti trukdžiu. Bet dar didesnė problema šiuos darbus būtų suderinti R.Kurtinaičiui, kuris dirbtų per atstumą – Italijoje, ir daugiausia koncentruotųsi į vyrų rinktinės užduotis.
Aišku, čia jau diskusijos vertas klausimas, ar Lietuvos rinktinės treneris turėtų būti atsakingas už tokią didžiulę Lietuvos krepšinio piramidę. Ši priežiūra reikalauja daug darbo ir laiko, o visi augantys treneriai negali leisti metų be vyr. trenerio darbo praktikos klube. Kitaip jie sustos tobulėti – teorija be praktikos nesunokina norimų vaisių.
Užvirus tokiai košei, toks ramus ir diplomatiškas treneris kaip Dainius Adomaitis pats gali suabejoti, ar priimti LKF pasiūlymą treniruoti rinktinę.
Pagrindinė vyrų rinktinės trenerio užduotis turėtų būti nacionalinės komandos rezultatai. Vienas žmogus darniai suvaldyti tokio mechanizmo ir dar treniruoti elitinę pasaulio komandą aukščiausiame lygyje negali. Nebent tik patariamojo pobūdžio pagalba.
Aikštėje D.Adomaičiui imponuoja gynybinis pozicinis krepšinis, su išreikštu įžaidėju. Kita vertus, kiek tenka bendrauti su Lietuvos krepšinio bendruomenės atstovais, D.Adomaičio žaidimo koncepcija pernelyg primena Jono Kazlausko schemas, o nacionalinei komandai dabar kaip tik reikia atsinaujinimo krepšinio filosofijoje. Iš griežtų J.Kazlausko rėmų rinktinė neišlipo jau ketverius metus, o krepšinis keičiasi ir darosi gerokai greitesnis bei su daugiau improvizacijos. Bet galbūt D.Adomaitis su kitokio plano žaidėjais pats šiek tiek pakeistų žaidimo filosofiją rinktinėje.
Juolab kad Lietuvos rinktinėje galbūt išvystume naujų veidų, kuriems durys į rinktinę buvo užtrenktos J.Kazlausko vadovavimo metais. D.Adomaitis krepšinyje nėra linkęs į asmeniškumus, todėl durys į komandą būtų atviros visiems. Į rinktinės radarus vėl turėtų sugrįžti Martynas Gecevičius, vidurio puolėjų grandį galbūt išjudintų Artūro Gudaičio energija, o savo meistrišką driblingą demonstruotų Mindaugas Girdžiūnas.
D.Adomaitis ne tas treneris, kuris tik ir laukia, kada į jo CV bus įrašytas darbas Lietuvos rinktinėje. Juolab kai taip kryptingai dirbdamas D.Adomaitis vienaip ar kitaip ateityje vis tiek turėtų gauti savo šansą darbuotis nacionalinėje komandoje.
Todėl užvirus tokiai košei, toks ramus ir diplomatiškas treneris kaip Dainius Adomaitis pats gali suabejoti, ar priimti LKF pasiūlymą treniruoti rinktinę. Kam jam tos intrigos? Kita vertus, D.Adomaitis pats savęs per prievartą į postą nestato – jį tiesiog savo favoritu mato LKF, įvertinę visą jo privalumų paketą.
Bet ar D.Adomaitis šioms pareigoms dar ne per jaunas? Ar už jį šiuo metu tikrai nėra vertesnių ir aukštesnio meistriškumo trenerių?
Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime LKF vykdomojo komiteto posėdyje spalio 25-ąją.
