Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tiek daug žiaurumo, prievartos, blogo elgesio, norisi savo vaikui suteikti galimybę augti ir tobulėti kultūringoje (nebijau to žodžio) ir saugioje aplinkoje. Man patinka teniso aikštynuose tvyranti atmosfera. Čia mokoma elementarių, bet labai reikalingų elgesio taisyklių: „Netriukšmauk. Nebėgiok, kai kiti žaidžia. Nešiukšlink. Nepamiršk pasisveikinti ir padėkoti“.
Vaikystėje išmokęs nerašytų šimtmečius teniso kortuose galiojančių elgesio taisyklių visuomet jausiesi savas teniso aplinkoje. Ji tolerantiškai priims tave nepaisydama amžiaus, tautybės, piniginės storio, užimamų pareigų. Jei moki žaisti tenisą, rasi draugų bet kuriame pasaulio krašte – pakaks pasirodyti su teniso rakete ten, kur žaidžiamas šis žaidimas.
Bet būtent todėl, kad dabar šis žaidimas tapo toks madingas ir populiarus, mano įkarštis, kad dukra mokytųsi žaisti tenisą kažkodėl ėmė ir atlėgo. Negaliu pasakyti kodėl, bet teniso aikštynuose imu pasigesti to tikro gero fanatizmo, kuomet tenisą žmonės žaidė iš poreikio, o ne dėl mados ir prestižo. Man teniso aikštynuose kiek per daug teniso liga apsimestinai susirgusių žmonių, kurie pasiryžę pakloti paskutinius pinigus, kad tik būtų teniso visuomenės rate – dėl pažinčių, dėl varžytuvių, dėl svarbumo. Nenoriu, kad tokioje aplinkoje laiką leistų mano vaikas. Todėl vežuosi ją atostogauti į miškus prie jūros. Dėl visa ko pasiimsiu ir kelias senas teniso raketes, gal įkalbinsiu pabandyti?
