Leistinos naujų mašinų anglies dvideginio (CO2) išlakos riba 2020 metais turėtų sumažėti trečdaliu – nuo 140 g/km iki 95 g/km. Tai reiškia, kad jau kitą dešimtmetį nauji automobiliai 100 kilometrų suvartos bemaž trečdaliu mažiau nei dabar parduodamųjų vidurkis – vidutiniškai apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelinių degalų.
95 g/km yra maksimalus CO2 išlakų vidurkis, kurio nuo 2020-ųjų negalės viršyti ES parduodami automobiliai – vieni didžiausių oro teršėjų žemyne. Tiesa, EP sutiko su kai kuriomis išlygomis. Nauja riba visiškai įsigalios tik nuo 2023-ųjų pradžios. Dėl to Europos vartotojų kuro sąnaudos bus 25 mlrd. eurų didesnės ir papildomai bus išmesta 50 mln. tonų anglies dvideginio.
Pernai birželį ES narės jau buvo iš esmės susitarusios palaiminti 95 g/km tikslą 2020 metams, bet tam pasipriešino Vokietija, esą gindama savo prabangių automobilių pramonės interesus. Todėl rudenį ES aplinkos ministrų taryba pavedė ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai ieškoti naujo kompromiso.
Žalieji super-kreditus įvertino kaip oficialų leidimą teršti
Metų pabaigoje buvo patvirtinti mažiau ambicingi planai. Buvo numatytas pereinamasis periodas – 95 g/km išlakos limitas 2020-aisiais bus taikomas tik 95 proc. naujų mašinų, o visiems naujiems automobiliams bus privalomas tik nuo 2021 metų. Be to, 2020-2022 metais gamintojai galės naudotis vadinamaisiais super-kreditais, kurie leis pasididinti CO2 tikslo „lubas“ ir pagaminti daugiau nei leistina aplinką teršiančių automobilių. 2020 m. tokie automobiliai bus skaičiuojami kaip dvi transporto priemonės, 2021 m. – 1,67 transporto priemonės, 2022 m. – 1,33 transporto priemonės. Vis dėlto šie kreditai negalės sumažinti gamintojo CO2 išlakų vidurkio daugiau nei 7,5 g/km.
Žalieji tokius mainus įvertino kaip oficialų leidimą teršti – esą super-kreditai iš principo prieštarauja naujo teisės akto esmei mažinti degalų vartojimą ir taršą.
Be to, EP atkreipė dėmesį į dabartines CO2 išlakų vertinimo spragas, kurios gamintojams leidžia deklaruoti tokius suvartojamų degalų ir teršalų kiekius, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti kasdienio vairavimo sąlygomis.
EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: kainos neturėtų kilti
Minėtas išlakos vidurkis bus skaičiuojamas įvertinus visą gamintojo ar gamintojų grupės produkciją, o ne kiekvieną automobilį atskirai. Bus skaičiuojama, kad visų bendrovės per metus pagamintų automobilių išmetamo CO2 vidurkis neviršytų limitų. Taigi atskiri automobiliai galės išmesti ir daugiau CO2, jei tas pats gamintojas gamins mažų netaršių automobilių. Kitaip tariant, norėdami gaminti galingus ir labiau teršiančius automobilius, gamintojai turės tai kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų, arba jiems grės baudos.
Ar tai paveiks naujų automobilių kainas? Manoma, kad konkurencija rinkoje yra tokia didelė, jog kainos dėl šių rodiklių neturėtų kilti
Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad ši nuostata atsirado greičiausiai vokiečių iniciatyva – jie ES gamina daugiausia didelių ir taršių limuzinų (BMW, „Mercedes“). Ji atkreipė dėmesį ne tik į super-kreditus, bet ir išimtis, taikomas labai mažai automobilių (iki 1000 per metus) gaminantiems gamintojams.
Tačiau susitarimą R.Morkūnaitė-Mikulėnienė įvertino santūriai teigiamai, mat vis tiek galų gale buvo pasiektas susitarimas mažinti naujų automobilių taršą. „Susitarimas išties gali būti vertinamas kaip tam tikros nuolaidos vokiečių gamintojams, tačiau bet kokiu atveju tai yra žingsnis pirmyn, nes jis, net ir po nuolaidų gamintojams, numato griežtesnius limitus, nei yra dabar ar bus nuo 2015 metų“, – portalui 15min.lt pažymėjo politikė.
Kas iš to Lietuvai? „Tiesiogiai – nieko, nes mes negaminame naujų automobilių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, – sakė europarlamentarė. – Netiesiogiai – jei daugės naujų automobilių, bus švaresnis oras. Ar tai paveiks naujų automobilių kainas? Manoma, kad konkurencija rinkoje yra tokia didelė, jog kainos dėl šių rodiklių neturėtų kilti.“
Nors automobiliai modernėja ir tampa vis ekologiškesni, bendra jų sukeliama tarša didėja, nes daugėja pačių mašinų. Šiandieninis automobilio išmetamų CO2 vidurkis ES yra 132 g/km. Galingi ir sunkūs vokiški automobiliai, pavyzdžiui, BMW bei „Mercedes-Benz“, laikomi vienais didžiausių oro teršėjų. Paskaičiuota, kad vokiškas automobilis į orą išmeta vidutiniškai 147 g/km CO2 – daugiau nei, pavyzdžiui, italų FIAT ar prancūzų gaminami automobiliai.
