Vokiečiams ribojimas nepatiko
95 g/km yra maksimalus CO2 išlakų vidurkis, kurio nuo 2020-ųjų negalės viršyti ES parduodami automobiliai – vieni didžiausių oro teršėjų žemyne. Tiesa, antradienį dėl to balsuosiantis Europos Parlamentas (EP) yra linkęs sutikti su kai kuriomis išlygomis. Nauja riba be išlygų įsigalios tik nuo 2023-iųjų pradžios. Dėl to Europos vartotojų kuro sąnaudos bus 25 mlrd. eurų didesnės ir papildomai bus išmesta 50 mln. tonų anglies dvideginio.
Pernai birželį ES narės jau buvo susitarusios palaiminti 95g/km tikslą 2020 metams, tačiau paskutinę minutę tam pasipriešino Vokietija, esą gindama savo prabangių automobilių pramonės interesus
Atitinkamas sprendimas buvo priimtas dar prieš keletą metų, bet vėliau užvirė derybos dėl šio reguliavimo įgyvendinimo sąlygų. Pernai birželį ES narės jau buvo susitarusios palaiminti 95g/km tikslą 2020 metams, tačiau paskutinę minutę tam pasipriešino Vokietija, esą gindama savo prabangių automobilių pramonės interesus. Jos pusėn stojo kai kurios kitos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Vengrija.
Todėl rudenį ES aplinkos ministrų taryba nubalsavo nesilaikyti ankstesnio susitarimo ir pavedė Lietuvai ieškoti naujo kompromiso. Tai reiškė derybas dėl papildomų lengvatų gamintojams.
Metų pabaigoje buvo patvirtinti mažiau ambicingi planai. Pavyzdžiui, numatytas pereinamasis periodas – 95 g/km išlakos limitas 2020-aisiais bus taikomas tik 95 proc. naujų mašinų, o visiems naujiems automobiliams bus privalomas tik nuo 2021 metų. Be to, 2020-2022 metais gamintojai galės naudotis vadinamaisiais super-kreditais, kurie leis pasididinti CO2 tikslo „lubas“ iki 7,5 g ir pagaminti daugiau nei leistina aplinką teršiančių automobilių. Pavyzdžiui, už vieną elektromobilį – du galingi visureigiai.
Minėtas išlakos vidurkis bus skaičiuojamas įvertinus visus gaminamus modelius, todėl gamintojai turės į rinką tiekti palyginti „švarius“ modelius ir taip atsverti labiau teršiančius modelius. Kitaip tariant, norėdami gaminti galingus ir labiau teršiančius automobilius, gamintojai turėtų tai kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų, arba jiems grėstų baudos.
Tokia sistema Vokietijai naudingiausia, o kitų šalių gamintojų konkurencingumą susilpnina.
Išlakos vidurkis bus skaičiuojamas įvertinus visus gaminamus modelius, todėl gamintojai turės į rinką tiekti palyginti „švarius“ modelius ir taip atsverti labiau teršiančius modelius
Šiandieninis automobilio išmetamų CO2 vidurkis ES yra 132 g/km. Galingi ir sunkūs vokiški automobiliai, pavyzdžiui, BMW bei „Mercedes-Benz“, laikomi vienais didžiausių oro teršėjų. Paskaičiuota, kad vokiškas automobilis į orą išmeta vidutiniškai 147 g/km CO2 – daugiau, nei, pavyzdžiui, italų FIAT ar prancūzų gaminami automobiliai.
Žalieji tokius mainus įvertino kaip oficialų leidimą teršti – esą super-kreditai iš principo prieštarauja naujo teisės akto esmei mažinti degalų vartojimą ir taršą. Tačiau EP pranešėjas šiuo klausimu vokietis Thomas Ulmeris pareiškė esantis patenkintas susitarimu. Anot jo, galiausiai pavyko suderinti gamintojų, pirkėjų ir aplinkosaugininkų interesus.
Baksnoja į viešąjį transportą
Pirmadienį EP surengtuose debatuose kalbėję politikai vienas per kitą gyrė balsavimui, kuris numatytas antradienį, pateiktą susitarimą. ES klimato komisarės Connie Hedegaard žodžiais, tai turės teigiamą poveikį ekonomikai, o kartu sumažės išlaidos importuojamai naftai.
Ekspertai yra paskaičiavę, jog, įdiegus 95 g/km ribą, Bendrijos išlaidos naftos importui galėtų sumažėti 70 mlrd. eurų per metus
Europarlamentarai vardijo ir kitus teigiamus aspektus: mažesnė anglies dvideginio išlakos riba bus ne tik naudinga aplinkai, bet ir paskatins investicijas bei tyrimus, sustiprins pramonės konkurencingumą, ES narės bus mažiau priklausomos nuo tam tikrų energijos šaltinių. Kartu kai kurie politikai pažėrė priekaištų vokiečiams dėl „šiurkštaus įsikišimo“ į EP ir visos ES darbą. Kiti savo ruožtu siūlė kalbėti ne tik apie lengvąsias mašinas, bet ir apie viešąjį transportą.
Britų konsultacijų įmonės „Cambridge Econometrics“ ekspertai yra paskaičiavę, jog, įdiegus 95 g/km ribą, Bendrijos išlaidos naftos importui galėtų sumažėti 70 mlrd. eurų per metus.
„Švaresni“ automobiliai esą kiekvienam vartotojui leis sutaupyti iki 1200 eurų kasmet.
