Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujų automobilių kapinės: gulintys milijonai, kurių pasiimti negalima

Neparduoti automobiliai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Neparduoti automobiliai
Šaltinis: gazas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sunku būtų tuo patikėti, bet pasaulyje yra šimtai stovėjimo aikštelių, prigrūstų naujų automobilių. Tūkstančių naujų automobilių. Kasdien šis skaičius vis didėja ir aikštelės plečiasi.

Automobilių gamintojai prieš dešimt metų išgyveno aukso amžių. Iki recesijos, cunamiu nušlavusios viso pasaulio finansų rinkas ir privertusios automobilių gamintojus taupyti ir optimizuoti savo veiklą. Šiandien tai kai kuriems sekasi – „Toyota“, „General Motors“, „Nissan“ ar „Volkswagen“ giriasi rekordiniais pardavimais, tačiau kitu „pasiekimu“ jie nesididžiuoja. Naujų ir neparduotų automobilių kapinynai kasdien auga ir neturi galimybės sustoti plėstis.

Pažiūrėkite „Google Maps“ žemėlapį apačioje – tai yra „Shernees“ prieplauka Jungtinėje Karalystėje. Čia – tūkstančiai naujų neparduotų automobilių.

Kita vieta Didžiojoje Britanijoje – „Royal Portbury“ uostas. Čia – irgi tūkstančiai naujų ir neparduotų automobilių.

Tai nėra uosto darbuotojų transporto priemonės. Pirma, jų čia labai daug, antra – priartinus matosi, kad nemažai automobilių yra išoriškai identiški.

Žemiau esančiame žemėlapyje – JAV Baltimorės uostas.

Problemos mastai

Tokių automobilių „kapinių“ yra beveik kiekvienoje valstybėje, kurioje tik yra parduodama bent šimtas tūkstančių automobilių per metus. Didžiojoje Britanijoje ar JAV tokių „parkingų“ – kelios dešimtys.

Pertekliniai automobiliai atsiranda labai paprastu būdu. Automobilių gamyklos negali vieną dieną gaminti 600, o kitą dieną – 400 automobilių. Tai yra neįmanoma dėl operacijų sudėtingumo, tad jie kiekvieną dieną gamina po 600. Taip pat yra nemažai pirkėjų, kurie pateikia užsakymą, tačiau vėliau apsigalvoja. Tokiems automobilis jau pagamintas, tačiau ar pagal vieno žmogaus norus pagamintą transporto priemonę norės pirkti kas nors kitas? Vargu, tad ji keliauja į „laikinus“ parkingus.

Automobilių gamintojai negali mažinti gamyklų pajėgumo ar jų uždarinėti, nes tai kainuotų dar daugiau nei perteklinis gaminimas. Tektų atleidinėti darbuotojus, mokėti jiems išeitines kompensacijas, kryžiuotis su profsąjungomis ir investuoti begalę pinigų į gamyklų uždarymą. Be to, gamintojui tai būtų didelis iššūkis, nes gamyklos aprūpina kažkurį regioną kelių tipų automobiliais, o regionai be automobilių likti negali. Užsakymus tektų permesti kitoms gamykloms ir organizuoti sudėtingą logistiką.

To nieku gyvu nenorėtų ir automobilių detalių tiekėjai – pavyzdžiui, plieno ar plastmasių gamintojai. Jie tame regione prarastų didžiausią užsakovą, dėl to irgi patirtų daug sunkumų.

Automobilių gamyklos paprastai turi 3-4 tūkst. darbuotojų, tačiau pridėjus visus dalis automobiliams gaminančius darbuotojus, susidarytų apie 10 tūkst. žmonių. Tiek darbuotojų – tik vienai gamyklai, o jų visame pasaulyje yra keli šimtai.

Tai nėra sritis, kurioje pokyčiai vyksta staiga. Vien tam, kad galima būtų pradėti gaminti naują automobilį jau egzistuojančioje gamykloje, reikia skirti 3-4 mėnesius. Tiek užtrunka visų mechanizmų kalibravimas, žmonių apmokymas ir defektų šalinimas. Tad galima įsivaizduoti, kiek turėtų trukti gamyklos uždarymas.

Kodėl automobilių neatiduoti?

Bet kuris galvotas žmogus, skaitydamas šias eilutes, samprotauja – o kodėl gi gamintojai negalėtų tų neparduodamų automobilių parduoti kad ir dvigubai pigiau? Juk tada prie jų rikiuotųsi eilės pirkėjų.

Atsakymas labai paprastas. Jeigu nauji automobiliai būtų pardavinėjami už pusę kainos, kas tada juos pirktų už visą kainą? Niekas. Visi lauktų išpardavimų po pusę kainos. Todėl gamintojams vis dar labiau apsimoka kaupti naujų automobilių aikšteles negu pardavinėti juos už nedidelę pinigų sumą.

Žinoma, modelio gamybos pabaigoje, prieš pasirodant jo atnaujinimui, dažnai būna skelbiamos didžiulės nuolaidos, siekiant atsikratyti neparduotų automobilių. Taip atsiranda mašinos, kurių pagaminimo metai yra, pavyzdžiui, 2012-ieji, o pirma registracija – 2014-aisiais.

Nėra taip, kad keli tūkstančiai uoste stovinčių automobilių po poros metų bus utilizuojami. Dalis jų yra tik šviežiai importuoti ir kelias savaites stovi laukdami kelionės pas pardavėjus, dalis metus pralauks ir bus parduoti su didele nuolaida.

Lietuvoje tokie dalykai negresia – kadangi šalies rinka yra šimtus kartų mažesnė nei Vakarų Europos valstybių, automobilių „kapinynų“ nėra ir jie čia gabenami tik atsiradus užsakymui.

Automobilių pirkėjų pastaraisiais metais daugėja, tačiau dėl milžiniškos konkurencijos gamintojai rizikuoja statydami naujas gamyklas ir priima į darbą tūkstančius žmonių vien tam, kad laimėtų kuo didesnį tos konkurencinės kovos pyrago kąsnelį. Kinija, Brazilija ar Rusija – beprotišku tempu augančios rinkos, kuriose naujų automobilių „kapinynai“ dar tik kuriasi.

Žemiau – „Google Maps“ nuoroda su automobilių stovėjimo aikštele greta Sankt Peterburgo Rusijoje. Šis pakilimo takas, suprantama, jau nebetinkamas savo originaliai funkcijai atlikti.

Komentarai
Temos Automobilis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas