Dar nieko, kai lenktynių dalyviai ar žiūrovai susižeidžia. Bet pasitaiko ir aukų. Pavyzdžiui, per visą F-1 istoriją lenktynėse žuvo 27 pilotai. Pirmaisiais dešimtmečiais sportininkai sezoną pradėdavo žinodami, kad ne visiems lemta jį užbaigti. Tragiškos avarijos pirmoje F-1 baigėsi 1994 m. legendinio brazilo Ayrtono Sennos mirtimi.
Ralyje irgi netrūksta tokių nutikimų. 1986 metais Portugalijos ralyje nuo skardžio nukrito ir iš karto užsidegė „Lancia Delta S4“, nusinešdama lenktynininko Hario Toivoneno ir šturmano Serhio Kresto gyvybes. Šis įvykis galutinai užvirino FIA vadovybės nervus, kad ji nutrauktų žudantį B grupės monstrų karaliavimą ralio trasose. Nors tai aukų skaičių ir priartino prie nulio, per didelio greičio problemų vis vien pasitaikydavo. Dar 2005 metais Velso ralyje žuvo M.Martino šturmanas M.Parkas. Ir „Peugeot“ pasitraukė.
Pirmoji auka Lietuvoje
Lietuviams žūtys lenktynių trasose irgi nesvetimos, tačiau aukos pradėtos skaičiuoti tik nuo 1964 m. Tais metais vyko antrosios ir paskutinės lenktynės Vilniaus Valakampių žiede, rengiamos tuo metu populiaraus „Vakarinių žinių“ laikraščio taurei laimėti. Po išvakarėse vykusių treniruočių daug kas tikėjosi Aloyzo Jorudos pergalės, vairavusio tuo metu iš daugumos tiek technika, tiek formomis išsiskyrusį automobilį.
 |
| Kazimiero G. nuotr./Aloyzas Joruda Valakampių žiede |
Deja, tragedija įvyko jau pirmame rate. Į priekį išsiveržus dviem maskviečiams, A.Jorudas mėgino juos aplenkti, tačiau tai baigėsi nesėkmingai. Lenktynininkas blogai apskaičiavo posūkio įveikimo trajektoriją, nesuvaldęs automobilio išlėkė iš trasos ir rėžėsi į medį. Tų laikų menkos saugumo priemonės niekuo negalėjo padėti. Dabar gal keista, bet lenktynės nebuvo nutrauktos, o velionis buvo pagerbtas tik tylos minute per lenktynių uždarymą.
Nelaimės žiede
Dar viena lietuvio lenktynininko netektis įvyko Baltarusijoje, Minske. 1979 metais ten žuvo Rimantas Kesminas. Kvalifikacijoje „žiedo meistras“ iškovojo pirmąją startinę poziciją. Lenktynes taip pat pradėjo puikiai, jau po kelių ratų prisivijo paskutiniuosius sportininkus. Juos belenkdamas su priekiniu ratu užkabino trasos bortą ir apsisukusi jo vairuojama „Estonia 19“, perskriejusi griovį, rėžėsi į medį. R.Kesminas dvi savaites pragulėjęs be sąmonės Minsko ligoninėje mirė.
Kitas tragiškas atsitikimas įvyko jau šiame amžiuje. 2003 metais Kačerginės Nemuno žiede vykusiose motociklų žiedinių lenktynių čempionato etape žuvo sportininkas iš kaimyninės Latvijos – 40-metis Peteris Neilandas. Lenktynininkas per greitai įvažiavo į posūkį ir nesuvaldęs motociklo išlėkė iš trasos, nukrito, trenkėsi į žemių sankasą ir nuskrido dar kelis metrus. Po akimirkos į jį rėžėsi motociklas.
Aukos ralio trasose
Ralio trasose tragiškų incidentų, per kuriuos žuvo lenktynininkai, nebuvo daug. Tik du. Pirmasis – dar tik raliui Lietuvoje beauštant. Tada bendro naudojimo keliai, naudojami kaip greičio ruožai, nebuvo uždaromi, arba buvo draudžiamas tik priešpriešinis eismas.
 |
| A. Repčio nuotr./Rolando Šaduikio automobilis po avarijos |
1972 metais Mariaus Pakalenkos vairuojamas automobilis per dideliu kampu įskrido į posūkį ir papuolė po autobusu. Žuvo jo šturmanas Aleksandras Mažrimas. Kiek keista situacija, bet vairuotojas buvo apkaltintas dėl šturmano žūties ir pasodintas į kalėjimą ketveriems metams.
Po ilgos saugių varžybų pertraukos visai nesenai, 2007 metais, ralyje „Kauno ruduo“, pačiame ilgiausiame (net 31 km ilgio) septintame greičio ruože Rolando Šaduikio vairuojamas „Honda Civic“, išlėkęs iš vieno posūkio, trenkėsi į akmenį ir kelis kartus vertėsi. Jo šturmanas Tautvydas Neftas atsidūrė ligoninėje, o pačiam lenktynininkui jau niekas nebepagelbėjo. Lenktynės buvo sustabdytos.
Pavojus ne tik lenktynininkams
Kad automobilių sportas pavojingas ir žiūrovams, labiau galioja raliui. Čia žmonės lenktynes gali stebėti netgi prie pat trasos, ir kadangi varžybų plotai dideli, o žmonių daug, prie kiekvieno sargo juk nepastatysi.
Šalia trasos žuvo ir vienas lenktynininkas. Ralistas Rimantas Alijauskas kartą nevažiavo lenktynėse, o jas tik stebėjo Jiezne. Valgė tuo metu fotografo duoną. Deja, po varžybų profesionaliais ralistais pasijutę žiūrovai trasoje nesuvaldė savo automobilio ir atėmė sportininko ir fotografo gyvybę.
Dar viena skaudi avarija įvyko taip pat ne prieš daugelį metų. 2005 metais, Žiemos ralyje Visagino apylinkėse, Tomas Baltramiejūnas ir Valdemaras Savickas, nušokę nuo vieno iš tramplinų, nesuvaldė savo „Opel Kadett“ automobilio ir rėžėsi į pačioje pavojingiausioje vietoje stovėjusius žmones. 5 žmonės buvo sunkiai sužeisti, o vienas žuvo.
Nors pastaruosius kelerius metus ir lenktyniaujame be aukų ir automobilių sportas tampa vis saugesnis, niekada negalima tikėtis visiško saugumo. Prisiminkime prieš porą savaičių vykusį Saulės ralį, vos nepareikalavusį aukų. Kad ir kaip organizatoriai rūpinasi saugumu, jo niekada negarantuos visu 100 proc. Saugotis turime mes patys, nors dauguma ir manome, kad jau mus nelaimė tai tikrai aplenks.
