Sportininkams dilemų mažiau – ralio lenktynėms skirtų padangų techniniai reikalavimai yra konkrečiai aprašyti. Ir interpretacijų čia beveik negali būti:
- dygliai turi būti vientisi, cilindro formos ir plokščiai nukirsti;
- dyglių skerspjūvis privalo būti pilno apskritimo formos bet kurioje dyglio vietoje;
- neleidžiama, kad dyglys būtų vamzdžio tipo kurioje nors dyglio dalyje;
- dyglio korpusas turi būti vientisas, jokiomis aplinkybėmis neleidžiama, kad susidarytų vamzdis ar skylė;
- maksimalus dyglio pado skersmuo 9 mm;
- metalinės šerdies, esančios dyglio viduryje, skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm. Šerdis turi būti vientisa, cilindro formos ir plokščiai nukirsta;
- dygliai negali būti ilgesni kaip 20 mm;
- dyglio svoris negali viršyti 4 gramų;
- dygliai turi būti sumontuoti padangos išorėje;
- dyglių skaičius negali viršyti 20 vnt. jokiame rato perimetro decimetre.
Pavyzdžiui, 2010 metais „Halls Winter Rally“ laimėjęs latvių Janio Vorobjovo ir Guntaro Zicanio ekipažas važiavo vidutiniu 99,12 km/val. greičiu. Beje, pirmąjį praėjusių metų lenktynių GR laimėję Saulius Girdauskas ir Audrius Šošas skriejo vidutiniu 123,61 km/val. greičiu. Ir visa tai – ne per sausą asfaltą, o suledėjusio žvyro keliu.
„Dabar dažniausiai naudojamos dviejų tipų sportinės žieminės dygliuotos padangos, ? pasakojo lenktynininkas Audrius Gimžauskas. – Populiaresnės – asimetrinės, pusiau kryptinės padangos, kurios naudojamos trasose, turinčiose daugiau ledo dangą. Tokios padangos tik išorinė protektoriaus dalis yra savotiška „eglutė“. O, pavyzdžiui, pernai žiemos ralyje, kai paskutiniuose ruožuose buvo kovojama dėl lemiamų sekundžių, J.Vorobjovas naudojo „eglutės“ raštą turinčias padangas. Jos labiau tinka ant gausaus minkšto sniego. Tokios padangos sugeba „išsivalyti“ nuo sniego ir gerai kabinasi į kitokios dangos kelią. Būtent tokios padangos užtikrina geresnį stabdymą ir greitesnę automobilio dinamiką.“
A.Gimžausko teigimu, lietuviškose lenktynėse galima išsiversti su 2 padangų komplektais, nors jei kelias ledinis, gali užtekti ir 6 padangų – racionaliai keičiant ant priekinės ir užpakalinės ašies buvusias bei panaudojant porą naujų padangų. Logiška, kad padangas reikia naudoti racionaliai, nes viena nauja „Michelin“ padanga kainuoja apie 300 eurų (be PVM), „Pirelli“ – apie 340 eurų. Apie 200 eurų tektų sumokėti už vieną restauruotą neblogos kokybės „Black Rocket“ padangą. Dažniausiai naudojamos 16 colių padangos, mažesniems automobiliams siūlomos 14 colių.
Padangas reikia stengtis taupyti: pavyzdžiui, po ilgoko (apie 20 km) greičio ruožo mechanikai linkę sniege šaldyti padangas, kad guma sukietėtų ir dygliai vėl tvirčiau laikytųsi. Nes važiuojant per įšalusį žvyrą veikiančios didžiulės jėgos išplėšia dyglius, ir padangos netenka savo savybių. Dygliuota sportinė padanga su keliu liečiasi maždaug 10 cm pločiu, tačiau to pakanka, kad ledo keliais sportiniai automobiliai lėktų milžinišku greičiu. Ir ne tik lėktų, bet ir puikiai laikytųsi „įsikibę“ išties slidžios dangos.
