Argentinoje ir Čilėje vykusiame tradiciniame Dakaro ralyje A.Petraičio ir šturmano A.Juknevičiaus ekipažas, lenktyniavęs Latvijoje sukonstruotu automobiliu „Oscar, užėmė 26 vietą. Tai – aukščiausias lietuvių pasiekimas per visą šių varžybų istoriją.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr. A.Petraitį ir kitus jo kolegas sveikino artimieji ir draugai |
„Sulaukėme netikėto šilto sutikimo. Labai malonu visus matyti, noriu padėkoti iš karto visiems, kas tikėjo mumis, sirgo ir gadino nervus. Visiems ačiū“, – iš artimųjų glėbio ištrūkęs įspūdžiais Vilniaus oro uoste dalijosi A.Petraitis.
Ketvirtą kartą Dakaro ralyje dalyvavęs 50 metų A.Petraitis ir 34 metų A.Juknevičius nugalėtojui Pietų Afrikos atstovui Ginieliui De Villieri pralaimėjo 34 val. 44 min. 45 sek. Iš viso klasifikuota 90 ekipažų.
„Viena pozicija aukščiau už mus pakilę latviai guodė mus, kad dabar tarp Baltijos šalių atstovų esame antri po jų, – 15 min.lt pasakojo pilotas. – Latviai važiavo galingesniu automobiliu. Ir jie, ir mes padarėme viską, kas įmanoma su turima technika“.
Kokias viltis puoselėjote prieš lenktynes?
Šiek tiek su blogesnėmis viltimis išvažiavome. Svajonė buvo patekti į pirmąjį trisdešimtuką. Dar tokie mažesni planai buvo, pamėginti startuoti kartu su lyderiais. Vieną dieną mums tai pavyko. Dėtos pastangos ir norai buvo įgyvendinti.
Kuo skiriasi Dakaro ralis Afrikoje ir Pietų Amerikoje?
Buvo labai sunkių dienų šiame Dakaro ralyje. Trasos labai varginančios, dulkėtos, neleidžiančios improvizuoti. Kita vertus, Pietų Amerikoje lengviau, nes matėme daug žmonių. Susidomėjimas autosportu milžiniškas. Visi sveikina, nori paliesti, autografo, marškinėlių, kažkokios dovanos. Trasoje daug žmonių – važiuoji bekele, atrodo, ten neturėtų nieko būti, bet žmonių daug. Taip lengviau – jauti didelį dėmesį ir atitinkamai nori pasirodyti geriau. Iš esmės Dakaras yra Dakaras. Jis pasiėmė savo aukas ir sveikatą.
Ar įmanoma varžytis su lyderiais?
Kol kas tai daryti nesame pajėgūs. Tai sprendžia pinigai. Tikiuosi, kad kažkada lietuviai stovės ir ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.
Jeigu ruoštis kitam Dakaro raliui, tai reikia pradėti jau rytoj.
Kaip dėl kitų metų Dakaro ralio?
Kol kas sunkiausias klausimas. Neturiu galimybių ir nesu pasiruošęs į jį atsakyti. Dakaras – savotiška liga. Negyveni vienas, priklausai nuo šeimos, nuo artimųjų norų. Vien troškimais negaliu vadovautis. Noras dalyvauti yra.
Ko imsitės pirmiausiai grįžęs namo?
Pora dienų Argentinoje turėjome laisvų, tad nuovargis ištirpo. Namie pirmiausiai mėginsiu ieškoti atsakymo į klausimą, kaip dėl kitų metų. Jeigu ruoštis kitam Dakaro raliui, tai reikia pradėti jau rytoj.
Iš esmės rezultatu esate patenkintas?
Ten buvome penkių žmonių komanda. Dviese automobilyje. Visi pasirodymą vertiname pakankamai aukštai, nes konkurencija šešiasdešimtuke labai didelė. Esame labai patenkinti. Pasiekti tokį rezultatą artimiausiu metu bus sunku.
