Dažnas šoninio slydimo fanas šiuos skaičius tiesiog dievina, nemaža dalis dalyvių jais remiasi kaip Biblija, tačiau ar jie iš tiesų viską lemiantys? Juk šoninis slydimas, kaip sportas, yra daugiau improvizacijos menas, nei tikslių pamatavimų ir precizijos mokslas. Čia nėra vienos, visiškai tikslios ir teisingos trajektorijos, o teisėjavimą nemažai nulemia dalyvio sudarytas įspūdis.
Šio savaitgalio varžybose – „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ IV etape skaičių taip pat nebus išvengta. Registracijoje jau puikuojasi dalyvių šešioliktukas, nors tikimasi sulaukti ir dvidešimtuko. Trasos posūkių skaičius taip pat aiškus. Pakalbinti dalyviai skaičiuoja gana paprastai – prieš pirmąjį posūkį bus pasiekiamas 130-150 km/val. greitis, turbūt jau ketvirta pavara, tada „persimetimas“ akceleratorių spaudžiant iki pat „dugno“ , tada kelios sekundės čiuožimo įjungus stovėjimo stabdį ir vėl „persimetant“. Po to trečią pavara įveikiamas „Ąžuolo“ posūkis ir tada prasideda tikrasis kilimas į kalną, ieškant sukibimo jau kiek perkaitusiose padangose, kiek mažesniu slydimo kampu, taip siekiant kuo daugiau atsiplėšti, ar kuo greičiau pagauti priešininką.
Niekam ne paslaptis, jog į lekiant į kalną reikia jėgos, tik kiek iš tiesų jos reikia, norint judėti greitai, o ne vietoje deginti padangas?
Šį savaitgalį variklio kompiuterio programavimo procedūrą atlikęs „Eneos-NP Team“ pilotas Tadas Adomaitis laikosi konservatyvios nuomonės, kad daugiau galios yra geriau nei mažiau. 701 arklio galia ir daugiau nei 900 niutonmetrų – tiek, po savaitgalio ant galios stendo parodė jo „BMW 325 Turbo“.
Ar tai daug? Taip. Ar pakankamai? Tikrai taip. Ar ne per daug? Tadas savaitgaliui rinksis 17 colių skersmens, 255/45 ir 275/40 padangas ir tikėsis su jomis atlikti tarp 8-12 važiavimų čempionato trasoje. Treniruotėms ir varžyboms, jei Tadui seksis, turėtų užtekti 8-10 komplektų.
Jo komandos draugas Povilas Lencevičius renkasi kitą - svorio taktiką. Kiek virš 900 kilogramų sveriantis Povilo BMW Z3 sureguliuotas it žiedinėms lenktynėms skirtas automobilis – minkštos spyruoklės ir specialiai perdaryta automobilio galinė važiuoklė leidžia Povilui turėti maksimalų sukibimą būtent tada, kai jis paspaudžia dešinį pedalą ir automobilio svorio centrą perneša ant užpakalinių ratų. Būtent ten sėdi vairuotojas, o už jo dar patalpintas degalų bakas ir dyzelinio automobilio akumuliatorius – kuo daugiau svorio gale, tuo daugiau sukibimo, tuo greičiau Povilas judės trasoje.
Panašių taktikų turės imtis ir keletas kitų, apie 300 arklio galių vadeliojančių „drifterių“. Kęstutis Kelpša ir Aurimas Vaškelis – du taip pat BMW vairuotojai, kurių galios vienetai apsiriboja trimis šimtais. Aurimas, dalyvaudavas „Prestigio EEDC“ bei „Kipšas“, dalyvaudamas bet kur, jau ne kartą įrodė, jog svarbu tiesiog gerai įsibėgėti nuo starto linijos, o visa kitą lemia talentas, geras automobilio inercijos valdymas ir tikėjimas, jog viskas bus gerai. Šių pilotų atveju po dešine koja nesislepia kaimenė galios, kuri, padarius klaidą, galėtų panaikinti jos padarinius.
Paklaustas kokį automobilį rinktųsi šioms varžyboms, vienas iš teisėjų Mantas Kuzmarskis buvo labai konkretus: lenko Bartoszo Stolarskio rankomis sukurtas, STW komandos „Nissan 200SX S14“. Po jo kapotu slypi amerikietiškas V8 variklis su kompresoriumi, išvystantis apie 1200 arklio galių ir neišmatuojamą kiekį niutonmetrų, kurie bando aplink automobilio galinę ašį suvynioti trasos asfaltą ant 18 colių skersmens 315/30 padangų.
Ar tiek galios ir tokių ratų iš tiesų reikia? Turbūt ne. Bet su tokiais parametrais važiuoti iš tiesų lengva ir velnioniškai smagu.
