Tomo Tumalovičiaus tinklaraštis: 2. Dakariškas „Baltijos kelias“

Skamba žadintuvas po penkių penkiolika, laikas keltis ir lėkti į pirmąjį greičio ruožą. Pagaliau prasideda tikrasis veiksmas Dakare. Tik kėlimosi procedūrą šį rytą teko praleisti, nes tiesiog nebuvo kada numigti. Ir būtent tokiais įrašais savo tinklaraščiuose daugelis pažįstamų Dakaro fotografų pasitinką šią dieną. Darbas nelaukia – nuotraukų tvarkymas ir kitas pasirengimas ankstyvam startui truko visą naktį.
Tomo Tumalovičiaus atvykimas į Dakaro ralį
Tomo Tumalovičiaus atvykimas į Dakaro ralį / Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Sekmadienį teks beveik 1000 km nuvažiuoti, o greičio ruožas tęsis 180 km. Laukia ilga diena...  

Pradėti linksmybes reiktų nuo to, kad sugedo mano kompiuteris. Ekranas rodo gražų violetinį „šieną“. Kelias valandas tvarkyti bandžiau, „papyliau šipuliais“, kad ekrano kontaktus paklibinti galėčiau – nepadėjo. Svarbu, kad pavyko nuotraukas ir reikiamą informaciją persikelti į pasiskolintą kompiuterį. Veikia taip lėtai, kad kartais pagalvoju, jog išvis geriau jo nebūtų – tuomet kito normalaus ieškoti skirčiau visas pastangas. Bet tuo ir žavus Dakaras – išbandymai, sprendimų kritinėse situacijose ieškojimai čia yra kasdienybė. Priimi kaip faktą ir leki toliau.  

Parašų Dakaro metu išdalinsi daugiau nei Kleiza su Valančiūnu per rinktinės sezoną. Pernai parašus raičiau ir merginoms ant kūno, šiemet gal dar įdomiau pavyks.

Išvažiuojant iš Rosarijo ties autostrada nusidriekė kelių dešimčių kilometrų nenutrūkstama žmonių grandinė, tiltai buvo nusėsti šimtais žmonių. Vaizdas labai priminė Baltijos kelią arba Palangos prieigas, kur išsirikiuoja daugybė butų nuomotojų sezono metu. Sustojus miesteliuose pribėga minios žmonių, prašo kepuraičių, bando šnekinti ispaniškai, labai geranoriškai įkyrūs. Tas dėmesys tikrai žavi, nes bet kuris Dakaro dalyvis jaučiasi pasaulinė žvaigždė. Ir nesvarbu – paprasčiausios komandos mechanikas tu, žurnalistas, ar lyderis lenktynių – parašų Dakaro metu išdalinsi daugiau nei Kleiza su Valančiūnu per rinktinės sezoną. Pernai parašus raičiau ir merginoms ant kūno, šiemet gal dar įdomiau pavyks.

Nuvažiavę 600 km, sustojome papietauti vietinėje užeigoje. Čia vasara, karštis neišpasakytas, siekia ir 40 laipsnių pavėsyje. Šaltos vietinės „kokos“ išgėrėm, užkandom keisto skonio vištos su daržovėmis ir lekiam toliau. Laukiam pirmojo greičio ruožo finišo ir lenktynininkų įspūdžių! 

Ši naktis jau bus ne viešbutyje, o tikrame Dakaro miestelyje – bivuake, kur įsikurs apie 3000 lenktynių dalyvių – mechanikai, ralistai, spaudos atstovai bei kitas personalas. Tai yra mistinio dydžio miestelis, kuris kiekvieną dieną keliasi daugiau nei 700 km. Ir taip apie 9000 km per dvi savaites. Kažkas neįtikėtino!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius