„Šiandien buvo ilgas greičio ruožas, 530 kilometrų. Kilom į kalnus – aukščiausias taškas 4100 metrų. Pradėjom irgi gana aukštai – 3800 m. Jautėsi, kad trūko deguonies“, – apie etapo ypatumus pasakojo V.Obolevičius.
Šturmanas teigė, kad tai – labai greitas etapas. Viena tiesiųjų buvo net 25 km ilgio. „Buvo ir tokių vietų, kur kalnuose važiavom serpantinais – buvo labai siaura. Akli posūkiai, kur labai neįsibėgėsi, nes gali tiesiog nučiuožt nuo kalno“, – prisiminė pirmą kartą Dakaro ralyje važiuojantis vyras.
„Vietomis buvo baisu. Kartais Antanas įsibėgėdavo, tai būdavo nejauku“, – su šypsena pasakojo V.Obolevičius.
Jeigu tokiose vietose nuslystum, ekipažui nieko labai neatsitiktų, tačiau V.Obolevičius išgyveno dėl kito dalyko – kaip tokiu atveju ištraukti patį automobilį.
Ar nebūna, kad posūkyje stovėjimo stabdį „užtrauki“? „Ne, ne. Tik kartais kojomis įsiremiu. Kad sėdynėje išsilaikyčiau“, – patikino šturmanas.
