Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Besikeičiantis miestų veidas: viešasis transportas

Lietuvos miestuose kursuojantis viešasis transportas pastaraisiais metais gerokai pasikeitė. Senus autobusus pamažu keičia nauji, maršrutai, kaip ir atsiskaitymas už keliones, tampa vis patogesni. Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius atkreipė dėmesį, kad vis daugiau transporto priemonių pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Nepaisant teigiamų pokyčių, anot jo, dar yra kur pasitempti, o tai padaryti padės daugelyje šalies miestų įgyvendinami darnaus judumo planai.
Ekskursija troleibusų parke
Ekskursija troleibusų parke / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pokyčiai ne tik didžiuosiuose miestuose, o visoje Lietuvoje

Tikrąjį miesto veidą atspindi jo gatvėmis kursuojantis viešasis transportas – autobusai, troleibusai ar maršrutiniai taksi. Tam tikra prasme tai ir simbolis, nes be ūsų, kaip vaikystėje vadindavau troleibusus, ir Vilnius, ir Kaunas netektų dalies savo žavesio. Tiesa, per ilgus metus šimtus tūkstančių ar net milijonus kilometrų įveikę autobusai bei troleibusai gerokai suvargo – girgždantį, aprūdijusį, šaltą, nepatogų viešąjį transportą miestiečiai pašiepdavo, o ką jau kalbėti apie tai, kokį įspūdį apie mus susidarydavo iš užsienio šalių atvykę svečiai.

Laimei, pradėjus įgyvendinti darnaus judumo planus miestų veidai pamažu ėmė keistis. Štai pernai į Kauno gatves išriedėjo net 85 nauji „Solaris“ troleibusai. Įdomu tai, kad jie pagaminti specialiai Lietuvai, o svarbiausia, pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, įtaisytos specialios nuovažos ir vietos troleibuse. Be to, įrengtos USB jungtys, tad jais važiuojantieji gali pasikrauti telefonus ar kitus prietaisus. Užtikrinti keleivių saugumą padeda viduje įrengtos dvi kameros.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naujieji Kauno troleibusai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naujieji Kauno troleibusai

Pamažu atsinaujina ir Vilniaus viešasis transportas. Vos prieš mėnesį miestas įsigijo 50 naujų „MAN Lion's City G“ autobusų, kurių dalis sostinę jau pasiekė. Iš viso Vilniuje yra 405 autobusai, iš kurių didžioji dalis, 305, priklauso bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“. Beje, net 70 proc. mieste kursuojančių autobusų – nauji arba vos kelerių metų senumo. Tai tik dalis pokyčių, vykstančių visoje Lietuvoje.

Vienas iš teigiamų pavyzdžių – Klaipėda, į kurios gatves dar pernai vasarą išriedėjo 18 naujutėlaičių, suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Be to, ateityje Klaipėda ketina pereiti prie gamtai draugiškesnių elektrinių autobusų. Apie pastarųjų metų pokyčius būtų galima kalbėti ilgai, nes daugelis darnaus judumo planus patvirtinusių savivaldybių turi kuo pasigirti. Viena iš pirmųjų elektrinių autobusų įsigijusi Tauragė – įkvepiantis pavyzdys. Beje, rinktis tvaresnius keliavimo būdus skatina ne vien gerėjantys autobusai, bet ir tokios naujovės kaip patogesni maršrutai, šiuolaikiškos atsiskaitymo sistemos ar net sutvarkytos stotelės (kas norėtų laukti autobuso, kai lauke pliaupia lietus, o nėra kur pasislėpti). Ar žinojote, kad nuo rugpjūčio 1 dienos viešasis transportas Tauragės rajone tapo nemokamu?

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuotr./Naujieji Vilniaus autobusai ir troleibusai
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuotr./Naujieji Vilniaus autobusai ir troleibusai

Situacija pasikeitė, požiūris išliko?

Nepaisant to, kad šiuolaikinis viešasis miestų transportas smarkiai pasikeitė, dar yra žmonių, kuriems kelionė viešuoju transportu prilygsta kone vizitui pas stomatologą. Neabejoju, kad ir jūs pažįstate tokių, kurie visur, net jeigu kasdien tenka strigti spūstyse, važiuoja nuosavais automobiliais. Vis dėlto, 15min kalbinto darnaus judumo eksperto J.Damidavičiaus toks požiūris nestebina. Pasak jo, labai ilgai viešasis transportas buvo nepatrauklus, nes išties buvo pasenęs, nekokybiškas ir nepatogus, tačiau pasinaudodamos Europos Sąjungos fondų investicijomis savivaldybės sparčiai žengia pirmyn – atnaujina viešojo transporto parkus naujomis ir moderniomis viešojo transporto priemonėmis bei pertvarko maršrutus.

Paslaugų teikėjai daugiau dėmesio skiria ir kokybei bei daugiau atsižvelgia į gyventojų poreikius.

„Galime pasidžiaugti, kad viešojo transporto parkuose atsiranda vis daugiau ekologiškų transporto priemonių, varomų gamtinėmis dujomis ar elektra. Taip pat džiugu, kad paslaugų teikėjai daugiau dėmesio skiria ir kokybei bei daugiau atsižvelgia į gyventojų poreikius“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas paaiškino, kad didžiosios savivaldybės renka keleivių srautų duomenis arba daro apklausas apie tai, kokias transporto priemones gyventojai naudoja kasdienėms kelionėms. Remiantis šia informacija galima teigti, kad viešuoju transportu naudojasi 15-25 proc. miestiečių.

Prioritetas – specialiųjų poreikių turintys žmonės

15min paklaustas, kur viešojo transporto paslaugos teikėjai dar galėtų pasitempti, J.Damidavičius svarstė, kad mažesniuose miestuose vis dar didele problema lieka transporto priemonių amžius. Pasenę, vidutiniškai 20 metų senumo autobusai, anot jo, atbaido nuo kasdienių kelionių, todėl siekis pritraukti kuo daugiau keleivių tampa rimtu iššūkiu.

„Žinoma, – pridūrė jis, – galima paminėti ir tai, kad siekiant bendrų Europos Sąjungos tikslų mažinti iškastinio kuro naudojimą, savivaldybės turėtų žymiai daugiau investuoti į ekologišką transportą, nei tai daroma dabar.“

Tauragės rajono savivaldybės nuotr./Elektrinis autobusas Tauragėje
Tauragės rajono savivaldybės nuotr./Elektrinis autobusas Tauragėje

O kaip darnaus judumo idėjos įgyvendinimas prisidės prie geresnio ir patogesnio viešojo transporto? J.Damidavičiaus teigimu, taip siekiama subalansuoti gyventojų keliones skatinant rinktis alternatyvius keliavimo būdus – viešąjį transportą, dviračius, paspirtukus – ar jų derinį. Augantis viešojo transporto keleivių skaičius, kaip pastebėjo pašnekovas, paskatintų dar greičiau tobulinti infrastruktūrą.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pagerėjo ir tarpmiestinis viešasis transportas, o ką jau kalbėti apie besikeičiančią keleivių ir vairuotojų bendravimo kultūrą. 15min kalbintą darnaus judumo ekspertą labiausiai džiugina tai, jog tarpmiestinės susisiekimo priemonės tampa prieinamos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, kuriems keliaujant reikalinga speciali įranga – keltuvai, pandusai, specialios vietos ir panašiai. Be to, anot jo, keliaujant autobusu iš vieno miesto į kitą, dabar labai patogu saugiai persigabenti ir dviračius.

Argi ne puikios atostogos už tokią sumą būtų?

Sutaupė nemenką sumą

Yra prieštaraujančių teiginiui, kad keliauti viešuoju transportu – pigiau negu automobiliu, tačiau darnaus judumo ekspertas atkreipė dėmesį, kad dažnas vairuotojas pamiršta, jog kainuoja ne tik degalai, bet ir jūsų automobilio eksploatacija – draudimas, techninis aptarnavimas ar remontas.

„Esu preliminariai paskaičiavęs, kad naudojantis viešuoju transportu ar aktyviai vaikštant per metus galima sutaupyti 1500-1800 eurų, – konkretų pavyzdį pateikė jis. Argi ne puikios atostogos už tokią sumą būtų?“

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius