Rezultatas buvo išties stebinantis. Pakankamai „pilkai“ atrodantis sedanas turėjo labai geras technines charakteristikas. Tik vėliau šis gamintojas analogiškus modelius papuošė oro aptakais bei atitinkamai modifikavo kėbulą bei sukūrė greičiausią 5 serijos versiją.
Tačiau visa tai prasidėjo šiek tiek anksčiau.
Pirmieji BMW sedanai
 |
| Gamintojo nuotr./BMW 528i E12 |
Galingų variklių bei keturių durų sedano kėbulo kombinacija tapo pagrindine varančiaja BMW jėga jau nuo septintojo dešimtmečio vidurio. „Porsche“ modelių varžovais tapo tų laikų klasikiniai 1500 bei 2000tii, o vėliau „gimė“ ir 02 serijos kupė su net 128 AG varikliais.
E12 tapo pirmosios kartos, penktosios serijos BMW modeliu su 3,2 litro, 194 AG varikliu iš 6 (633Csi) bei 7 (733i) serijos sedanų. Tuo metu BMW dar neturėjo puikiai žinomos M divizijos, taigi šį modelį tobulino „5er der Motorsport GmbH“ padalinys. Amerikos rinkoje, pats galingiausias E12 buvo vadinamas 530i su 176 AG varikliu.
E28 M5: užmaskuotas superautomobilis
 |
| Gamintojo nuotr./BMW M5 E28 |
Kai E12 „subrendo“ iki E28, BMW inžinieriai sumanė siekti kiek „rimtesnių“ tikslų. Ypač – po „Alpina“ prisilietimo prie penktosios serijos modelio. Po pastarosios divizijos darbų, šį modelį jie pavadino B7 Turbo. Atsiradusi M divizija „pasiskolino“ agregatą iš M1 superautomobilio. 3,5 litro variklį su 282 AG inžinieriai sumontavo po pakankamai kasdieniškai atrodančio 5 serijos BMW variklio dangčiu. Šešių cilindrų motoras vairuotojų ausis pamalonindavo savo teikiama „muzika“. Negana to, šis modelis išliko pakankamai praktišku bei galimu naudoti net ir kiekvieną dieną. Net ir turėdamas neaptakų kėbulą, šis keturių durų sedanas galėjo įsibėgėti iki 241 km/h.
E34 M5: daugiau raumenų, daugiau galios
 |
| Gamintojo nuotr./BMW M5 E34 (sedanas ir universalas) |
1989-aisiais, pakankamai populiaraus (net ir šiomis dienomis mūsų gatvėse jų nestinga) 5 serijos BMW galingiausia M5 versija gavo 310 AG turintį 3,6 litro S38B36 variklį, tačiau po beveik ketverių metų, jis buvo patobulintas - evoliucionavo į S38B38 (3,8 litro) agregatą su 340 AG. Tai labai didelį potencialą turintis variklis, itin mėgiamas entuziastų, norinčių pasiekti „bent“ 1000 AG ribą (žinoma, tik po stambių modifikacijų).
Negana to, Europos rinkai vokiečių koncernas pasiūlė ir M5 „Touring“ versiją universalo kėbulu. Vėliausi E34 M5 iš gamyklos išriedėjo su šešių laipsnių mechaninėmis transmisijomis. Gamintojas suprojektavo ir M5 2 durų kupė bei kabrioletą, tačiau šie prototipai serijinės gamybos konvejerio taip ir nepasiekė.
E39 M5: subrendęs „supersedanas“
 |
| Gamintojo nuotr./BMW M5 E39 |
1998-aisiais pasaulį išvydo naują „balsą“ turintis E39 M5. Prie ko čia balsas? Po variklio dangčiu sumontuotas 5,0 litrų V8 agregatas savo darbo tonu pakerėjo ne vieną egzotikos mėgėją. Šešių cilindrų varikliai puikiai prigijo M3 modeliams – juos gamintojas montavo iki naujausios kartos M3.
Tačiau analogišką, galingą V8 jėgainę turėjo ne tik E39 M5, bet ir BMW egzotikai priskiriamas itin retas Z8. Tačiau M serijos keturduris sedanas nuo įprastų „penktukų“ pakankamai smarkiai išsiskyrė savo „piktesne“ išvaizda. Gamintojas taip pat nusprendė montuoti „M paketus“ į įprastus 5 serijos modelius: tiek į sedanus, tiek į universalus.
BMW inžinieriai buvo pagaminę ir E39 M5 universalą, tačiau šis, kaip ir E34 M5 kabrioletas bei kupė modeliai, išliko tik prototipu. Kai kurie BMW markės mylėtojai teigia, jog sprendimas negaminti šio modelio buvo klaida, tačiau pats koncernas, jokiu būdu nenorėjo kurti tokios versijos.
E60 M5: pasisveikinkite su egzotišku sedanu
 |
| Gamintojo nuotr./BMW M5 E60 |
Panašu, jog BMW vadovavosi „didesnis – geresnis“ logika ir negaišdami brangaus laiko, ketvirtosios kartos M5 modeliui suteikė bene patį įspūdingiausią, techniškai pažangiausią 5,0 litrų V10 variklį. To meto „Formulės-1“ čempionate komandos naudodavo V10 variklius, taigi, toks gamintojo sprendimas tik dar labiau priartino šį sedaną prie sunkiai pasiekiamos egzotikos. M5 agregatas pasižymėjo itin dideliu noru „suktis“, o savo skleidžiamu garsu jis galėjo lygiuotis su tokiais modeliais, kaip „Lamborghini Gallardo“.
E60 M5 iš gamyklos išriedėjo su šešių laipsnių mechanine, arba septynių laipsnių automatizuota SMG transmisija. Pastarosios pavarų dėžės JAV rinkoje buvo atsisakyta, dėl pernelyg didelio neigiamų atsiliepimų skaičiaus.
Gamintojas nusprendė išleisti ir M5 universalą (kitaip sakant – „Touring“ versiją, kuriai buvo suteiktas E61 kėbulo numeris). Galbūt varžovai, tokie kaip „Audi RS6“ bei „Mercedes-Benz E55 AMG“ paskatino BMW imtis tokių veiksmų. Negana to, daugelio žurnalistų, bandžiusių šį automobilį, teigimu, E60 M5 yra vienas iš pačių smagiausių keturdurių modelių.
F10 M5: ekologijos įtaka bei „turbo era“
 |
| Gamintojo nuotr./BMW M5 F10 |
Bene pats rafinuočiausias V10 agregatas buvo netrukus pakeistas atgal į V8. Tačiau dviejų cilindrų trūkumą gamintojas „kompensavo“ dviem turbokompresoriais. Variklio galia, lyginant su pirmosios kartos M5, išaugo net dvigubai – dabar ji siekia 560 AG bei 681 Nm.
Dauguma BMW modelių fanų nusivylė, kad ikoniškasis M5 neteko atmosferinio, žaibišką reakciją turinčio agregato, tačiau tokį vokiečių sprendimą lėmė vis griežčiau „spaudžiantys“ ekologijos reikalavimai. Pastarasis, 4,4 litro V8 motoras į atmosfera išmeta net 25 procentais mažiau kenksmingų dujų, tačiau tuo pačiu yra gerokai galingesnis už įmantrųjį V10 agregatą.
Galią į galinius varančiuosius ratus perduoda septynių laipsnių automatinė pavarų dėžė su dviguba sankaba. F10 M6 universalo versijos, deja, bet tikriausiai neišvysime.
Verta paminėti ir tai, jo naujasis, 2011-ųjų M5 Niurburgringo trasos ratą įveikė tokiu pačiu tempu, kaip ir „Ferrari F430“.
