Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl keturračių miestiečiai tampa net ūkininkais

Keturratis motociklas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Keturratis motociklas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis daugiau lietuvių aktyviam poilsiui paįvairinti renkasi keturračius motociklus. Mūsų keliuose (ir takeliuose) jų gausu – didelių ir mažų, galingų ir negalingų. Tačiau ne visi tokias transporto priemones valdantys žino, kur jomis galima važinėti, o kur – ne. Juo labiau nežino, kokio vairuotojo pažymėjimo reikia.

Miestiečiai skundžiasi

Anksčiau keturračių motociklų vairuotojais labiausiai skundėsi miškininkai, nes adrenalino mėgėjai, siausdami miškuose, išdraskydavo samanas, sudarkydavo miško keliukus.

Dabar keturračių vairuotojai vis dažniau užkliūva ir miestiečiams. Kaune, Kalniečių rajone, gyvenantis Darius GAZAS.LT pasakojo, kaip iš netoliese esančių garažų masyvų vos ne kiekvieną dieną būriai keturračius vairuojančių asmenų šaligatviais, takeliais ir mokyklos stadionu lekia pasivažinėti į netoliese esantį Kleboniškio mišką.

„Dažną vakarą apie septintą valandą pro pravirus buto langus pradeda veržtis degančių degalų kvapas ir baisus triukšmas. Jie ne šiaip tyliai ramiai važiuoja keliais miško link. Jie atlekia šaligatviais į stadioną, apsuka kelis ratus, tada išlekia į mišką. Esu tikras, kad jie nusižengia įstatymams“, – skundėsi Darius.

Du legalūs būdai

Kelių eismo taisyklėse tai vadinama „chuliganišku vairavimu“. Tačiau keturračiai jau tapo legalia transporto priemone. Lietuvoje patvirtinus registravimo tvarką dauguma tokių transporto priemonių  šeimininkų jau susitvarkė dokumentus ir džiaugiasi pagaliau „tapę legaliais“.

Alternatyva – keturratį registruoti kaip žemės ūkio techniką. Su gamintojo suteiktais sertifikatais, įrengtais posūkiais, žibintais ir kita būtina įranga, tačiau ne galingesni nei 15 kW galios keturračiai gali būti registruojami „Regitroje“. Tokiu užregistruotu keturračiu galima važinėti turint „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Paprasta, tik vienas bet. Toks visus reikalavimus atitinkantis keturratis kainuoja apie 40–50 tūkst. litų.

Alternatyva – keturratį registruoti kaip žemės ūkio techniką. Šiai kategorijai gali būti priskirti visi kiti – posūkių, žibintų ar kitų „Regitros“ reikalaujamų dalykų neturintys  keturračiai. Tokį galima įsigyti turint ir 3 tūkst. Lt. Deja, šiuo atveju keturračio vairuoti be specialios kategorijos vairuotojo pažymėjimo negalima. Vairavimo mokykloje tam reikia įgyti SKM kategorijos pažymėjimą. Kitaip tariant, tapti traktorininku.

Abiem būdais įregistruotomis transporto priemonėmis galima važiuoti bendro naudojimo keliais. Tik taisyklės galioja kiek kitokios – kaip žemės ūkio technika įregistruotu keturračiu draudžiama važiuoti ženklu „Savaeigėms transporto priemonėms eismas draudžiamas“ paženklintais keliais. Paprastai tokiais ženklais apsaugoti miestų senamiesčiai.

Ar logiška nedidelę motociklui artimesnę transporto priemonę priskirti traktoriams – klausimas. Tačiau tai, nors ir ne pati geriausia, bet išeitis. Bet ar ilgam?

Galima ar negalima?

Keturračių mylėtojus buriančio klubo „ATV fanai“ vienas iš steigėjų Alvydas Petrošius džiaugiasi, kad pagaliau nusistovėjo galiojanti tvarka ir jis pats, ir šio klubo nariai pagaliau gali ramiai važinėti nebijodami būti sustabdyti policijos. Bendruomenė tikisi, kad ši tvarka galios ilgiau nei prieš tai buvusios. Juk kiekvienas dokumentų keitimas, kursų ir egzaminų laikymas – papildomos išlaidos.

sxc.hu nuotr./Keturratis motociklas
sxc.hu nuotr./Keturratis motociklas

„Džiaugiamės, kad pagaliau turime aiškią tvarką, kaip registruoti mūsų keturračius. Mes jau išsilaikėme reikalingus egzaminus, gavome tinkamus vairuotojo pažymėjimus ir galime drąsiai važiuoti pagal įstatymus. Deja, tai tik viena išspręsta problema. Kita didelė bėda – keliai. Įstatymai sako, kad galime važiuoti visais Lietuvos Respublikos keliais. Vadinasi – visais keliais ir keliukais, pažymėtais Kelių direkcijos patvirtintuose žemėlapiuose. Tačiau dažnai pasitaiko, kad sulaukiame priekaištų iš ūkininkų, kurie nelinkę mums užleisti pagal servitutus bendro naudojimo kelių“, – pasakojo ne pirmus metus laisvalaikį ant keturių ratų leidžiantis Alvydas.

Trūksta informacijos

Šiais metais RAIT bendrovės atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 23 proc. keturračių vairuotojų nežino, ar važinėja legaliomis trasomis. 41 proc. žinojo, kur jiems galima važiuoti, tačiau legalių vietų nurodyti negalėjo. Tyrimas taip pat nurodė, kad kas antras (52 proc.) pasigenda informacijos apie legalias keturračių pasivažinėjimo vietas.

Miške irgi galioja įstatymai

Panašūs nesusipratimai kyla ir sumanius pasivažinėti miškų urėdijų teritorijose esančiais keliais. Pasak Alvydo, dažnai žemėlapiuose pažymėtus bendro naudojimo kelius urėdijos savavališkai atitveria kuolais ar tiesiog juos perkasa. Tai – dar viena problema, kurią turės išspręsti įstatymų kūrėjai.

Keturračių bendruomenės keliamas klausimas labai logiškas. Juk šiomis transporto priemonėmis pasivažinėti gerokai smagiau mažais, neapkrautais ir gražiais Lietuvos keliais. „ATV fanai“ šiais keliais rengia turistinius žygius. Sportiniams pasivažinėjimams jie renkasi uždaras trasas.

Trakų miškų urėdijos apsaugos inžinierius Vaidotas Pauželis teigia, kad keturratis yra tokia pati transporto priemonė kaip ir visos kitos ir jai galioja tos pačios KET taisyklės. „Miške galima važinėtis keliais, tačiau negalima važinėtis miško paklote, bekele“, – pabrėžė V.Pauželis. Už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinį ledu motorinėmis transporto priemonėmis nedrausmingiems vairuotojams gresia bauda nuo 50 iki 500 Lt, o jei žolinė danga ar miško paklotė bus sužalota ar sunaikinta, bauda nuo 500 iki 1000 Lt.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkosaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius teigia, kad turime žiūrėti į ateitį ir spręsti šią problemą dėl važinėjimosi gamtoje. „Visuomenei reikia daugiau informacijos apie maršrutus, be to, juos reikia žymėti sutartiniais ženklais“, – teigia E.Vaitkevičius.

E.Vaitkevičius pabrėžė, kad norint sudaryti motorinių transporto priemonių maršrutus reikalinga pramogas teikiančių asmenų iniciatyva. Jau sudarytuose žemėlapiuose yra 22 tūkst. km miško kelių. Tačiau dar liko nemažai nesužymėtų kelių, kuriais galima važinėtis. Šie maršrutai būtų puiki išeitis tiek motorinių transporto priemonių pramoginių paslaugų teikėjams, tiek keturračių vairuotojams, tiek saugomų teritorijų tarnyboms, – akcentavo E.Vaitkevičius. – Lietuvą reikia pažinti visaip – ir pėsčiomis, ir baidarėmis, ir keturračiais, tačiau būtina vadovautis įstatymu ir nesipykti su gamta.“

P.S. Autoplius.lt portale šiais metais užregistruoti 700 keturračių pardavimo sandoriai. Populiariausios markės – „Yamaha“, „Polaris“ ir „Kawasaki“. Vidutinė sandorio kaina – 11,2 tūkst. Lt.

Už pagalbą rengiant šį straipsnį dėkojame portalui motomanai.lt.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas