Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eismo kultūra Lietuvoje. „Regitros“ pastabos

Konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ partneriai - valstybės įmonė „Regitra“ - ne tik vienintelis „filtras“, egzaminuojantis ir atrenkantis subrendusius savarankiškoms kelionėms automobiliais. Čia susibūrusių specialistų komanda itin daug dėmesio skiria saugaus eismo problemų nagrinėjimui, studijuoja užsienio šalių patirtį šioje srityje ir deda pastangas, kad geriausios idėjos būtų „importuotos“ į Lietuvą. Apie šiuos dalykus kalbamės su VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Saulium Šuminu.
Jaunieji vairuotojai aikštelėje dar kartą prisiminė egzaminus Regitros kieme.
Jaunieji vairuotojai aikštelėje dar kartą prisiminė egzaminus Regitros kieme. / A.Kripaitės nuotr.
Temos: 1 „Regitra“

Ar egzistuoja objektyvūs vairuotojų bendruomenės profesionalumo vertinimo kriterijai?

Objektyvūs – greičiausiai ne. Žinoma, galima daryti tam tikrus apibendrinimus analizuojant avaringumo statistiką, koks būrys vairuotojų, kokį skaičių incidentų keliuose generuoja, kokios dažniausios to priežastys ir t.t., tačiau tai atspindėtų tik nedidelę dalį to, kas telpa į sąvoką „profesionalus vairuotojas“. Juk niekas nefiksuoja kaip automobilį vairuojantis žmogus susikuria savo darbo vietą, kada perjungia pavaras, kaip stabdo, kaip planuoja kelionės maršrutą, kokių įpročių turi, kaip elgiasi nestandartinėse situacijose ar pan. Daugybė panašių dalykų charakterizuoja vairuotoją, lemia saugumą bei gerą atmosferą keliuose. Taip pat - degalų sąnaudas, automobilio ilgaamžiškumą ir t.t.

Visko į Kelių eismo taisykles (KET) surašyti neįmanoma, todėl skatinti vairuotojų mastymą, formuoti pozityvias nuostatas, padėti atpažinti įvairias rizikas kelyje, siekti, kad tie dalykai būtų interpretuojami teisingai, tiesiog būtina.

Ar galima kalbėti apie optimistines vairuotojų brandos tendencijas Lietuvoje?

Žinoma taip. Manau svarbu yra tai, kad žmonės sąlyginai daugiau keliauja po Europą ir turi galimybę stebėti teigiamų elgsenos kelyje pavyzdžių. Tai negali nepadaryti įspūdžio. Kalbu ne tik apie vairuotojus, kurie iš tiesų tampa gernoriškesni, mandagesni ar atidesni „smulkmenoms“, bet ir apie eismo organizavimą. Painiavos, įvairių dviprasmybių, nelogiško reguliavimo ir ženklinimo mūsų keliuose mažėja.   

Kalbant apei mūsų instituciją, galima pasidžiaugti ir tuo, kad labiau civilizuoti tampa vairuotojų vertinimo kriterijai egzaminų metu. Čia vis daugiau dėmesio skiriama įgūdžiams ir elgsenai sėdint prie vairo, o ne vien gebėjimą mintinai deklamuoti KET straipsnius.

Kokios vairuotojų rengimo – įgūdžių šlifavimo idėjos Lietuvoje lig šiol nėra įgyvendintos?

Kalbant apie egzaminavimą kol kas tik svarstomos galimybės vertinti vairavimą per ekonomiškumo ir ekologiškumo prizmę. Skandinavijos šalyse tam jau senokai skiriama iš tiesų daug dėmesio.
Dar vienas dalykas – vadinamasis „savarankiškas vairavimas“. T.y. užduotis praktinio vairavimo egzamino metu nuvažiuoti iš taško „A“ į tašką „B“, kurios metu reikia pademonstruoti ne tik automobilio valdymo įgūdžius, bet gebėjimą planuoti maršrutą, vertinti kelyje gaunamos informacijos srautą, naudotis žemėlapiais ar navigacijos įranga ir t.t.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius