Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Komisija ruošiasi sprendimui, kuris sumažins degalų kainas?

Degalų kainos artėja prie naujų aukštumų
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Degalinė
Šaltinis: Cargonews.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Komisijos akys nukrypo į Austrijoje esančią degalų pardavimo tvarką, kurią norima pritaikyti visoje Europos Sąjungoje. Austrijoje pardavėjams leidžiama degalų kainas didinti tik kartą per dieną, privaloma jas skelbti viešai, o tyrimo metu nustatyta, kad tai atpigina degalus, didėja konkurencija, laimi vartotojas. Ar tai, kas tinka Austrijai, tiks Lietuvai ir kitoms Europos šalims?

Nuo 2011 m. Austrijoje visose degalinėse degalų kainas galima didinti tik kartą per dieną, o tokie pakeitimai turi būti viešai skelbiami. Paskaičiuota, kad dyzelinas dėl to pasidarė 2,5 proc., o benzinas – 3,6 proc. pigesnis. Europos Komisija jau svarsto pasiūlymą tokia praktika naudotis visoms bendrijos šalims.

Jei šis modelis būtų pritaikytas, o pasiekti rezultatai būtų analogiški austrų pasiektiems, tuomet būtų galima tikėtis, kad Lietuvos degalinėse kainos sumažėtų apie 10–16 ct.

Kodėl užsimota prieš degalų pardavėjus?

Europos Komisijoje ant stalo guli tyrimas, kurio metu nustatyta, kad degalų rinka yra viena iš neefektyviausių rinkų, nes vartotojams pasirinkimas tarp skirtingų degalų tiekėjų yra itin mažas.

Paprastai Austrijoje degalų kainos skirtingose vietose esančiose degalinėse skiriasi iki 15 euro centų. Vartotojas, gavęs tokią informaciją, į „prabangias“ degalines užsuka tik iš bėdos.

Kai kuriose valstybėse degalų kainos keičiasi keletą kartų per dieną. Jos mažesnės užmiestyje, bet didesnės didmiesčiuose ar greitkeliuose.

Atlikto tyrimo metu vartotojai itin teigiamai atsiliepė apie internetinius puslapius, kuriuose galima pasitikrinti skirtingų degalinių kainas. Europos komisija svarsto siūlymą skatinti tokius projektus bei padaryti privalomai skelbiamas kainas juose, kaip šiuo metu yra Austrijoje.

Paprastai Austrijoje degalų kainos skirtingose vietose esančiose degalinėse skiriasi iki 15 euro centų. Vartotojas, gavęs tokią informaciją, į „prabangias“ degalines užsuka tik iš bėdos. Tokiu atveju, pigesnės degalinės susilaukia didesnio klientų srauto, o pastarieji išleidžia mažiau pinigų degalams. Tiesa, būtina sėkmingos tokios ateities vizijos sąlygos – nuolatos atnaujinama informacija apie degalų kainas. Šiais laikais, kuomet nemažai vairuotojų turi išmaniuosius telefonus, tai būtų geru ginklu jų rankose prieš degalų kainas.

Ar realu, kad toks sprendimas galėtų padidinti konkurenciją tarp degalų pardavėjų ir sumažintų jų parduodamos produkcijos kainas Lietuvoje?

Skepticizmas prieš optimizmą

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovė Daiva Jokšienė pirmiausia siūlo paanalizuoti degalų kainoms įtaką darančius veiksnius. 

Konkurencija Lietuvoje mažmeninės degalų prekybos rinkoje yra gana didelė ir bet kokie kainų nustatymų suvaržymai tikrai nepadėtų padidinti konkurencijos, tik iškreiptų rinką.

„Mažmeninės degalų kainos (93-94 proc.) priklauso nuo mokesčių (akcizo, PVM), didmeninių produktų kainų ir konkurencijos rinkoje. Konkurencija Lietuvoje mažmeninės degalų prekybos rinkoje yra gana didelė ir bet kokie kainų nustatymų suvaržymai tikrai nepadėtų padidinti konkurencijos, tik iškreiptų rinką.“

Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia Daniją, kur degalų kainos keičiasi keliolika kartų per dieną, tai lemia didelė konkurencija ir nuo to laimi vartotojai – išlaidos degalams vartotojų krepšelyje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius panacėjos šiame sprendime taip pat nemato, nors vartotojai, jo nuomone, būtų tikresni dėl kainų: „Aš efekto čia nematyčiau. Čia daugiau pasiūlos ir paklausos klausimas bei naftos produktų mažmenininkų strategijos ir galimybės ekonomiškai subalansuoti savo finansinius srautus. Dabar degalinių kainos stabilizavosi, nėra svyravimų, pardavėjai stebi vienas kitą. Aišku, nebūtų taip, kad ryte, dieną ar vakare skirtingos kainos ir vartotojas būtų tikresnis dėl to, kokias kainas ras degalinėse.“

Kiek kitokios nuomonės laikosi prieš keletą metų panašų projektą siūlęs Seimo narys Jurgis Razma: „Visada yra spėjimas, aš turėčiau šiek tiek vilčių, kad būtų poslinkiai gera kryptimi. Yra faktų, kurie patikrinti praktikoje, o šio siūlymo teikėjai turi argumentų ir pagrindimą. Juk neteikia „pažiūrėję į lubas“.

Degalų kainos ir dabar yra viešai skelbiamos ir vartotojas aiškiai jas mato. Tik kad Lietuvoje šis kainų skelbimas yra įvardijamas kaip išorinė reklama ir yra apmokestinamas.

Seimo konservatorius taip pat teigia, kad tokios iniciatyvos visada susilauks prieštaravimų: „Aš labiau pritarčiau šiai iniciatyvai nei ją atmesčiau. Nors gali būti nenorinčių įgyvendinti tą idėją ir argumentuoti, kad bus apsunkinta konkurencija, visi susiderinę kainas laikys aukštesniame lygyje ir t.t. Tačiau tokia tikimybė yra mažesnė nei kainų žinojimas ir galimybė rinktis pigesnes degalines. Tai skatintų pasiūlyti pigesnius degalus.“ 

D.Jokšienė kalbėdama apie viešai skelbiamas kainas, įžvelgia ir kitų niuansų, kurių nesimato iš pirmo žvilgsnio: „Degalų kainos ir dabar yra viešai skelbiamos ir vartotojas aiškiai jas mato. Tik kad Lietuvoje šis kainų skelbimas yra įvardijamas kaip išorinė reklama ir yra apmokestinamas.“

Nepanaudoti degalų atpiginimo ginklai

LNPPĮA vadovė pastebi, kad degalų pardavėjai šiuo metu ir taip labiau prižiūrimi nei kitų verslo šakų atstovai: „Degalai yra tokia pati prekė kaip ir kitos prekės, todėl jiems turi galioti tos pačios kainodaros taisyklės. Jos išskirtinumas yra tai, kad ji yra akcizinė prekė ir todėl didžiąja dalimi degalų kaina jau yra reguliuojama.“

Mažmeninėms degalų kainoms didelę įtaką turi mokesčiai (akcizas ir PVM), kurie sudaro apie 50 proc., dėl to automobilio degalų kainos, lyginant su perkamąja galia, Lietuvoje yra gana didelės.

D.Jokšienė siūlo išnaudoti turimus svertus, kurie leistų iš degalinės išvažiuoti išleidus mažiau pinigų: „Didmeninę produktų kainą Lietuvoje galima paveikti didinat konkurencines sąlygas tarp degalų tiekėjų (dabar ~80 proc. suvartotų produktų yra pagaminta AB „ORLEN Lietuva). Reikėtų keisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą, panaikinant apribojimą užsienio valstybėje saugoti iki 30 proc. atsargų, tai leistų padidinti degalų tiekimo konkurencingumą ir sumažintų degalų kainas.

Mažmeninėms degalų kainoms didelę įtaką turi mokesčiai (akcizas ir PVM), kurie sudaro apie 50 proc., dėl to automobilio degalų kainos, lyginant su perkamąja galia, Lietuvoje yra gana didelės. Todėl labai svarbu nekelti degalų akcizų daugiau, nei yra EU minimumas.“

A.Kondrusevičius siūlo Europos Komisijai pasvarstyti kitokią alternatyvą. Tiesa, ji sunkiai tikėtina.

„Lietuvoje yra taikomas akcizo minimumas. Norint sumažinti degalų kainas turėtų būti Europos Sąjungos bendras sprendimas laikinai ar kitaip atsisakyti tokio akcizo. Bet tai turi būti padaryta europiniu mastu. Jeigu būtų priimti tokie sprendimai, būtų sveikintina“ – teigia A.Kondrusevičius.

Vežėjams ir paprastiems vairuotojams belieka tikėtis, kad į degalų rinką dėmesį atkreipusi Europos Komisija ras būtų atpiginti degalus, kurių kaina nors ir senokai nekinta, bet vis tik, daugumos nuomone, yra per didelė.

Cargonews.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas