Taigi, bent jau šiuo klausimu minėto įstatymo naujovės pasitarnavo bendram visų mūsų labui – priartėjome prie realaus Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių skaičiaus.
Nauda lyg ir akivaizdi tiek valstybei, tiek ir verslui: vyriausybei, skirstančiai viešuosius finansus, kelininkams, prižiūrintiems ir plečiantiems Lietuvos kelių infrastruktūrą, savivaldybėms, atsakingoms už transporto srautų valdymą, automobilių paslaugų sektoriui ir t.t. Tik ar atsikratysime galvosopio, susipažinę su tikrąja padėtimi?
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) ekspertai, remdamiesi „DataCenter“ specialistų pateiktais duomenimis, įvertino Lietuvos automobilių parko pokyčius, užfiksuotus transporto priemonių registre po šių metų liepos 1 d. Daugelio su transporto politikos formavimu susijusių asmenų lūkesčių ši statistika nepatenkins – vidutinis automobilių parko amžius esmingai neatjaunėjo ir tvirtai įsikūręs ties 14-15 metų riba.
Tenka su apgailestavimu konstatuoti, kad automobiliai iki 10 metų amžiaus sudaro tik apie vieną ketvirtadalį viso „peržiūrėto“ automobilių parko (žr. 2 pav.), taigi, ir problemos, kylančios iš techniškai pasenusių mūsų transporto priemonių eksploatavimo, išlieka tokios pačios aktualios.
Gal net derėtų pripažinti: aktualesnės ir skausmingesnės, nei prieš esamos situacijos išgryninimą, kuomet daugelis mūsų eismo pavojus, susijusius su senų ir nesaugių automobilių judėjimu bendrojo naudojimo keliais vertino skeptiškai – esą, vis tiek dalis senų „laužų“ realiai nebevažinėja. Dabar gi turime pripažinti, jog nebėra pagrindo save raminti netikrais skaičiais.
Dar labiau neramina, kad net panašaus amžiaus Lietuvos automobilių techninė būklė ženkliai skiriasi nuo „bendraamžių“ Vokietijoje, Prancūzijoje ar Olandijoje – mūsų pagrindinių naudotų transporto priemonių šalių „donorių“.
Asociacijos „Transeksta“ duomenimis, periodinių techninių apžiūrų metu nustatytas stabdymo sistemų defektų skaičius to paties amžiaus grupėje Lietuvoje beveik 60 proc. didesnis už analogišką parametrą Vokietijoje. Priežastis – neretai į patologinį panašus noras sutaupyti, įsigyjant bei vėliau eksploatuojant dėvėtą transporto priemonę, deja, dažniausiai – mūsų visų saugumo sąskaita.
Taigi, su savo jau realiu vidutiniu 14-15 metų automobilių amžiumi esame vis dar taip pat toli nuo ES vidurkio (8,6 metų pagal 2011 metų ACEA statistiką). Gal tuomet ženkliai pagerėjo situacija su kitu svarbiu visuomenei ekonominiu parametru – automobilių tankiu?
Taip, nes pagaliau nebegūžčiosime pečiais dėl nerealaus skaičiaus (2012 metais Lietuvoje registruota 590 automobilių, tenkančių 1000 gyventojų). Ne, nes tik dabar susilyginome skaičiuojamuoju automobilių tankiu su JAV rinka (404), ir vis dar lenkiame Daniją (399), nekalbant apie eilę kitų ne mažiau garbingų automobilinių šalių.
