Nedidukas Kauno Karmėlavos oro uostas šeštadienį tarsi išmiręs. Takas visiškai tuščias, netoliese stovi mažiausias iš keleivinių „Boeing“ lėktuvų ir du visai mažučiai lėktuvėliai. Tačiau staiga iš kampų tarsi skruzdėliukai pabyra žmonės. Po 15 minučių horizonte pasirodė lėktuvas. Apsukęs ratą jis pagaliau nusileido.
Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos. Tai – „Boeing 747-400ERF“. Kai toks lėktuvas leidžiasi Frankfurto ar Paryžiaus oro uostuose, tai daugiau ar mažiau įprasta. Tačiau kai toks penkiaaukštis namas su sparnais leidžiasi vidury lietuviškų miškų, tai tikrai kvapą gniaužiantis reginys. Net šalia stovintis „Ryanair“ „Boeing 737-500“ atrodo tarsi zaporožietis šalia vilkiko.
Milžino viduje pilotams ankšta
Lėktuvui sustojus prie angaro įgula „15min“ žurnalistui leido pasidairyti viduje. Šis lėktuvas yra Kinijos aviacijos kompanijos „Jade Cargo“ nuosavybė, tačiau pilotai – tikras keturių žmonių internacionalas: amerikietis, kinas, malaizietis ir Pietų Afrikos Respublikos pilietis. Du pilotai pilotuoja lėktuvą, du ilsisi – visai kaip sunkvežimio vairuotojai. Poilsiui sąlygos nėra idealios: dvi lovos, sumontuotos kamputyje, ir kelios kėdės atskiroje nuo pilotų kabinoje. Jokių televizorių, jokių ypatingų patogumų.
 |
| „Boeing 747-400“ Kauno Karmėlavos oro uoste |
Pilotų darbo vieta ne itin skiriasi nuo kitų lainerių – tarp gausybės mygtukų lengva pamesti galvą, tačiau pilotai čia jaučiasi kaip namie. Tik sėdi gal kiek neįprastai aukštai – tarsi vis dar nebūtum nusileidęs.
Pirmasis „kupriukas“ (taip žmonės praminė „Boeing 747“ dėl charakteringos kupros priekyje) buvo išleistas dar 1970 m. Tačiau toks variantas, galintis vežti krovinius itin dideliais atstumais (747-400ERF), pradėtas gaminti 2001 m. Nors dažnai kroviniams skirtus lėktuvus perdaro iš keleivinių po keleto metų eksploatacijos, šis laineris specialiai gamintas kroviniams gabenti. Toks lėktuvas sveria 412 tonų. Jis gali gabenti iki 110 tonų krovinį. Štai toks monstras ir leidžiasi Kaune kas savaitę.
Kodėl Kaune?
Kodėl šis lėktuvas, kas savaitę iš Kinijos gabenantis krovinius, leidžiasi Kaune? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, logistikos kompanija „Hoptrans“, užsakanti šiuos skrydžius, įsikūrusi Kaune. Antra – Viliaus oro uosto pakilimo takas nelabai tinka tokiems monstrams.
Sostinės oro uosto pakilimo tako ilgis 2,5 km, o jo danga nėra pritaikyta itin sunkiems lėktuvams. Tuo tarpu tokiam laineriui reikia bent 2,8 km. Kaunas (3,2 km) turi specialią dangą, nes čia tarybiniais laikais buvo dislokuota sunkiasvorių karinių lėktuvų IL-76 divizija.
 |
| „Boeing 747-400“ Kauno Karmėlavos oro uoste |
Zokniai (3,5 km) taip pat tinka, tačiau jie tolokai nuo logistikos centrų. Beje, lėktuvo pilotai giria Kauno oro uosto pakilimo taką – sako, kad jis vienas geriausių Europoje.
Kaunas šiam lėktuvui – tik tarpinė stotelė: iš 110 tonų krovinio paprastai čia jis palieka 70. Likusios tonos gabenamos toliau į vakarus – į Frankfurto oro uostą.
Skrydis iš Šanchajaus iki Kauno trunka 9 val. 40 min. Kaune jis užsibūna visai neilgai – tik kol iškraunamos prekės. Priklausomai nuo krovinio dydžio, šis darbas užtrunka nuo vienos iki trijų valandų. Tada – dar kiek daugiau nei dvi valandos skrydžio iki Frankfurto. Iš ten – atgal į Kiniją.
Iš Kinijos gabenti – brangu
Šiuo lėktuvu į Lietuvą iš Kinijos atkeliauja įvairiausios prekės iš Kinijos, kurias vėliau pamatome parduotuvėse bei turgavietėse. Gali būti, kad kurį laiką šių prekių bus mažiau, nes net iš pigiomis prekėmis bei pigia darbo jėga garsėjančios Kinijos lėktuvu gabenti krovinius darosi per brangu.
 |
| „Boeing 747-400“ Kauno Karmėlavos oro uoste |
UAB „Hoptrans Holding“ valdybos pirmininkas Vytas Volkevičius sako, kad pargabenti lėktuvu kilogramą krovinio iš Kinijos kainuoja apie devynis litus, tad šis malonumas ne iš pigiųjų. „Mes jau 15 mėnesių skraidinam iš Kinijos po lėktuvą kas savaitę ir iki kovo pabaigos dar skraidysim. Tačiau toliau prognozuoti sudėtinga – krovinių gabenimas brangsta. Stengiamės neprarasti vilčių, tad ir nuotaikos kol kas „optimistiškai liūdnos“, – sakė bendrovės vadovas.
