Socialinio taksi vairuotojas tuo pačiu bus ir asmeninis asistentas, ne tik pervežantis judėjimo negalią turintį žmogų, bet ir padedantis jam įvairiose situacijose. Ši paslauga suteiks daugiau savarankiškumo ir galimybių judėti nepriklausomai nuo kitų žmonių.
Ateityje daugės
„Džiaugiuosi, jog Kauno miesto savivaldybė kartu su socialiniais partneriais gali įgyvendinti išties prasmingą projektą, kuris pasitarnaus judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tikiuosi, jog ateityje socialinių taksi Kaune bus dar daugiau“, – pristatant šį projektą, kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Tikiuosi, jog ateityje socialinių taksi Kaune bus dar daugiau
Kauno vadovo teigimu, vien šiemet bendrovė „Kauno švara“ mieste 20 pėsčiųjų perėjų pritaikė neįgaliesiems. Planuojama, jog kitąmet šis skaičius turėtų dar labiau išaugti.
Dėmesys paslaugos kokybei
Pasak VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ atstovo Arūno Survilos, socialinis taksi nėra vien tik negalią turinčių žmonių vežimas – tai ir pagalba išeinant iš namų į automobilį, daiktų nunešimas, įsodinimas ir palyda. Viskas, kas užtikrina negalią turinčio žmogaus savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo kitų žmonių, giminaičių. Didelis dėmesys projekte yra skiriamas paslaugos kokybei: automobilio vairuotojai (darbuotojai, savanoriai) apmokyti būtinosios pagalbos, bendravimo ir kitų svarbių įgūdžių.
„Tikimės, kad nauja paslauga Kaune laikui gerokai padidins negalią turinčių žmonių mobilumą bei suteiks galimybę nevaržomai judėti, lankytis įvairiose vietose už palankią kainą“, – pabrėžė A. Survila.
Didelė svarba
„Atvykus studijuoti į Kauną susipažinau su kitais judėjimo negalią turinčiais studentais, kurie juda vežimėliuose, vaikštynių pagalba bei su jų poreikiais. Socialinis taksi – tai ne tik nuvykimas iš taško A į tašką B, bet kartu ir pagalba saugiai pasiekti kelionės tikslą. Dažnai neįgalūs žmonės bijo paprašyti pagalbos, o keliaujant socialiniu taksi tave išlaipins, kur reikia padės užvažiuoti ir t.t.“, – mintimis apie socialinio taksi teikiamą naudą dalinosi judėjimo negalią turinti VDU studentė Agnieška Toločko.
Anot VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano, Jungtinių tautų organizacijos Neįgaliųjų teisių komiteto nario Jono Ruškaus, užsienio universitetuose paprastai studijuoja 5-10 proc. judėjimo negalią turinčių žmonių. Tuo tarpu Lietuvos universitetuose šis skaičius siekia 1 proc.
„Ir taip yra ne dėl to, kad Lietuvoje būtų mažiau neįgaliųjų“, – pastebėjo J. Ruškus.
Užsakymai internetu
„Šie žmonės yra daug stipresni nei mes, tačiau mes privalome jiems užtikrinti tinkamą infrastruktūrą. Šis socialinis projektas padės atkreipti dėmesį į kitų žmonių poreikius ir formuoti mūsų požiūrį, nes padėdamas jam aš padedu ir sau“, – pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka.
