Prieš dvejus metus ES sutarta, kad kelių eismo pažeidėjai nesegintys diržų, kalbantys telefonu, vairuojantys neblaivūs ar viršijantys greitį bei padarę kitus pažeidimus baudų sulauktų savo šalyje, nors pažeidimą padarė kitoje narėje valstybėje. Iki šiol tokios galimybės išieškoti baudų nebuvo, nes Bendrijos šalys nebuvo sutarusios, kaip keistis duomenimis apie pažeidėjus.
„Ne Lietuvos policija gaus tuos pranešimus, o tiesiogiai asmuo – jis bus informuojamas pagal tos valstybės teisę, kaip turi, kiek turi sumokėti ir pervesti pinigus į tos valstybės, kurioje padarytas pažeidimas, sąskaitą“, – sako Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas Rytis Vosylius.
Pareigūnas pataria neignoruoti gaunamų pranešimų apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, mat pagal susitarimus Bendrijoje, jei asmuo nesumokės jam paskirtos baudos, kita valstybė pasiliks teisę kreiptis į Lietuvos teismą, kad ši būtų priteista.
„Visos valstybės narės perduoda savo duomenis į vieną bazę, iš kurios mes pasiimame ir matome tuos duomenis. Pagal ATPK siųsime raginimą susimokėti baudą arba nurodyti, kas vairavo, jei vairavo ne savininkas“, – naują sistemą aiškina R. Vosylius.
Bendroje sistemoje kol kas nedalyvauja Didžioji Britanija, Airija ir Danija.
Lietuvoje greičio matuokliai užfiksuoja apie 200 tūkst. transporto priemonių, kuriomis viršijamas nustatytas greitis, iš jų apie 30 tūkst. sudaro ES piliečių padaryti pažeidimai.
