Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasiūlė išeitį, kaip sumažinti jaunų vairuotojų avarijų

Avarija Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Avarija Kaune
Šaltinis: Lrt.lt
6
Skaitysiu vėliau
A A

Statistika rodo, kad dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauni vairuotojai, o subręsta jie sulaukę 25 metų. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai siūlo nebedidinti baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nes, jų manymu, yra efektyvesnių priemonių jaunuolių vairavimo įgūdžiams gerinti.

Tikimybė, kad jaunas vairuotojas sukels eismo įvykį, – 1 iš 5. Avarijų skaičiui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų, rodo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys.

„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jaunuoliai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių – tuomet eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus, palyginti su 20 metų neturinčiais vairuotojais. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40–60 metų vairuotojai, jie į eismo įvykius patenka 4–5 kartus rečiau negu jauniausi ir mažiausiai patyrę vairuotojai“, – skaičiuoja draudimo bendrovės Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis pastebimas neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių grupėje. 18–20 metų vairuotojų avarijų dažnis siekia 18–19 proc. – būtent tokia dalis iš apsidraudusių 100 vairuotojų sukelia eismo įvykius.

Tarp vyresnio amžiaus vairuotojų avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o labiau pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 metų vairuotojų. Pradedant šia amžiaus grupe avarijų dažnis tampa mažesnis negu 1 iš 10, o mažiausias avaringumas stebimas amžiaus grupėje nuo 35-erių iki 76-erių. Vyresni vairuotojai vėl dažniau pakliūna į eismo įvykius.

Kad jaunesniems vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Per 18–25 metų vairuotojų sukeltus eismo įvykius patirta žala vidutiniškai yra didžiausia – siekia apie 800 eurų ir, palyginti su vyresnėmis amžiaus grupėmis, yra apie 10–20 proc. didesnė. Vidutinė per avariją patiriama žala, imant visas amžiaus grupes, sudaro apie 750 eurų.

Vėl kalba apie automobilių galingumą

Buvęs parlamentaras ir garsus lenktynininkas Stasys Brundza mano, kad būtų sveika sumažinti automobilių galingumą pradedantiesiems vairuotojams.

„Dabar yra apribojimų motociklininkams ir aš siūliau panašiai padaryti su automobiliais, nes ne visuomet [avarijas] lemia greitis. Prie Vyriausybės rūmų BMW įvažiavo į stotelę, nes vairuotojas nesuvaldė automobilio“, – LRT.lt sakė S.Brundza.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas, kuris anksčiau yra kalbėjęs apie idėją Seime įkurti Transporto komitetą, taip pat teigė manantis, kad automobilių tūrio apmokestinimas yra gera priemonė avaringumui šalies keliuose pažaboti.

„Mano nuomone, nors tai nėra vyriausybės planas, automobilių tūrio apmokestinimas yra gera priemonė. Kuo didesnis tūris – tuo daugiau moki. Pasaulyje tai yra pasitvirtinusi praktika ir tai nieko baisaus“, – kalbėjo T.Tomilinas.

Pasiteiravus, ar ši valdančioji koalicija ketina apmokestinti automobilius pagal tūrį, politikas atsakė: „Sunku pasakyti. Apie automobilių mokestį mes nekalbame iš viso. Tai tikrai nėra tai, ką ketiname dabar daryti. Tai – tik mano svarstymas.“

S.Brundza teigia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ir automobilių techninei būklei. „Dažnai po avarijų kalbama, kad pasirinktas nesaugus greitis. Tačiau turiu daugybę literatūros, kurioje rašoma, kad užtenka vien tik prastesnio amortizatoriaus ir automobilio stabdymo kelias ir stabilumas blogėja. Kodėl pas mus daugelis automobilių išvažiuoja į priešingą kelio pusę ir turime itin daug susidūrimų? Todėl, kad dėl kelio nelygumų automobilį kartais sunku suvaldyti, nes jis techniškai netvarkingas. Lietuvoje absoliučiai nekreipiama į tai dėmesio. Yra nemažai dalykų, kuriuos būtų galima padaryti, bet jie nepadaryti“, – LRT.lt komentavo buvęs parlamentaras.

Siūlo nedidinti baudų, nes gali kilti noras susitarti

Tiek buvęs lenktynininkas S.Brundza, tiek žurnalo „Keturi ratai“ vyriausiasis redaktorius, automobilių ekspertas Valdas Valiukevičius mano, kad baudos už KET pažeidimus yra adekvačios ir jų dar labiau didinti nereikėtų. Anot LRT.lt pašnekovų, yra efektyvesnių priemonių, galinčių užkirsti kelią avaringumui.

Dėl tų baudų kyla bėdų: žmonių pajamos žemos ir, kai nebeišgali mokėti baudos, tuomet prasideda mėginimai ir siūlymai susitarti su pareigūnais, – kalbėjo S.Brundza.

„Dėl tų baudų kyla bėdų: žmonių pajamos žemos ir, kai nebeišgali mokėti baudos, tuomet prasideda mėginimai ir siūlymai susitarti su pareigūnais“, – kalbėjo S.Brundza.

Pasak V.Valiukevičiaus, baudos Lietuvoje iš tiesų nėra labai menkos, o kitose užsienio šalyse jos esą net mažesnės. „Tačiau turime problemą, kad, skirtingai nuo estų, mes tų baudų nesurenkame, nes kai kurie pareigūnai renka ir į savo kišenę“, – pridūrė automobilių ekspertas.

Žurnalo „Keturi ratai“ redaktoriaus teigimu, labai skriausti jaunų vairuotojų nereikėtų, nes jiems ir taip sugriežtintos taisyklės. „Galbūt būtų tikslingas papildomas vairavimo mokymas, kaip Austrijoje ar Vokietijoje, kur žmogus turi pamokų ant slidžios dangos. Lietuvoje tokių poligonų yra keturi. Kai ten praleidžiamas tam tikras valandų skaičius, vairuotojas supranta pagrindinį dalyką – kad jis dar nemoka taip gerai valdyti automobilio, kad galėtų su juo greitai lėkti.

Jaunam vairuotojui yra jūra iki kelių. Daugelis perka tam tikros markės automobilius, kurie įvažiuoja į stoteles. Automobiliai greiti, vairavimo patirties nėra ir jiems atrodo, kad viską daro labai gerai“, – aiškino V.Valiukevičius.

Pasak buvusio parlamentaro S.Brundzos, dar 2008-aisiais buvo priimtas vyriausybės nutarimas, pagal kurį turėjo atsirasti minėti saugaus eismo centrai, kuriuose būtų galima saugiai išmėginti automobilį ir pasitikrinti vairavimo įgūdžius slidžiomis eismo sąlygomis.

„Kai kuriose šalyse po dvejų metų vairavimo vairuotojas būtinai turi važiuoti į apmokymus tokiuose centruose. Kiek žinau, Austrijoje tai privaloma. Pas mus tai taip pat labai aktualu. Ypač antrais vairavimo metais padaugėja eismo įvykių ir keliuose žuvusių jaunuolių. Būtent antrais vairavimo metais jie galvoja, kad jau moka važiuoti, o iš tiesų – nemoka ir, kai patenka į sudėtingesnę eismo situaciją, pasirodo, kad nesugeba suvaldyti automobilio. Ir ta situacija gali būti paskutinė gyvenime“, – LRT.lt kalbėjo S.Brundza.

Lrt.lt
Komentarai: 6
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas