Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vairuotojo patarimas: per Velykas be svarbios priežasties per Lenkiją nevažiuokite

Lenkijos policija
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Lenkijos policija
Šaltinis: 15min
108
Skaitysiu vėliau
A A

15min skaitytojas Arūnas dalinasi savo patirtimi: pastaruosius kelis metus jis per Lenkiją keliavo Velykų savaitgaliais ir patyrė daugybę nuotykių. Jūsų dėmesiui – skaitytojo kelionių istorijų santrauka ir patarimai, pateikiami žemiau.

2015 m. Velykos buvo balandžio 5 d., o 2013 m. – kovo 31 d. Taigi dukart maždaug tuo pat metu – per Velykas – teko važiuoti Lenkijos keliais.  

Svarbiausias žodis – swiętego

Turbūt didžiausią įspūdį vis tik paliko 2013-ųjų kovo 31-oji. Tą dieną pajudėjome automobiliu iš Austrijos Alpių, Mayrhofeno. Oras buvo gražus, pavasariškas. Slėniuose sniego jau nebebuvo, taigi pasiekti Lietuvą planavome be nuotykių.

Dėl viso pikto buvome per booking.com užsisakę nakvynę Lenkijoje, maždaug 100 km iki Varšuvos, neprivažiavus Lenkijos sostinės Autostrada Wielkopolska. Apdairiai nakvynę pasirinkome mažame miestelyje, 10 km į šalį nuo magistralės, kad nebūtų daug „fūristų“.

123 RF iliustr./Žiemiškos eismo sąlygos
123 RF iliustr./Žiemiškos eismo sąlygos

Vos pravažiavę Frankfurtą prie Oderio, Lenkijos pusėje pamatėme švininius debesis, kurie žadėjo kritulius. Taip ir nutiko – kirtę sieną netoli Poznanės jau pasijutome kaip Laplandijoje – akimirksniu mokama magistralė, per Velykas gerokai ištuštėjusi, tapo dar tuštesnė. Nors sniego pridrėbė gal 5 cm ir važiuoti tapo pavojinga, kelininkų bent kelias pirmąsias pūgos valandas taip ir neišvydome.

Kelininkų bent kelias pirmąsias pūgos valandas taip ir neišvydome.

Sustoję didelėje „Orlen“ degalinėje,  užgrūstoje per sniego tešlą nepavažiuojančių vilkikų, paklausėme, ar bus valomas kelias, nes iki užsakytos nakvynės vietos buvo likę dar apie 150 km sniego keliu (už kurį dar ir mokėjome pinigus). Operatorė nesuprato angliškai (Lenkijoje tai nieko naujo), o šalia stovėjęs linksmas vairuotojas pajuokavo: „gal jūs geriau slidėmis namo šliuožkite“. Ir pridūrė: „juk šiandien Lenkijoje swiętego, niekas nedirba, tai ir keliai nevalomi“.

Tas žodis swiętego lydėjo mus dar ne kartą. Užuot per pūgą likę nakvoti šalia esančiame ekonominiame viešbutėlyje, nusprendėme važiuoti toliau, nes juk per booking.com buvo užsakytas kitas viešbutis, negražu per swiętego nesilaikyti įsipareigojimų.

Bevažiuodami link Lodzės sutikome ir pirmuosius sniego valytuvus, pagaliau buvo galima įsibėgėti bent iki 80 km/val.

Kol galiausiai, išsukę iš automagistralės pasiekėme maždaug Šiaulių dydžio miestelį, kuriame mūsų ir turėjo laukti nakvynę viešbutyje su restoranu. Booking.com aprašyme taip pat buvo nurodyta, kad jame galima atsiskaityti banko kortelėmis.

Šiandien Lenkijoje swiętego, niekas nedirba.

Tačiau kaip nustebome, kai, atvykę į viešbutį, iš pradžių neradome įėjimo (aikštelėje stovėjo tik vienas užpustytas vokiečio BMW, ir daugiau jokių gyvybės ženklų). Visi takai buvo nukloti sniegu, apylinkės – lyg išmirusios.

Teko bristi per pusnis ir ieškoti įėjimo. Pasirodo, įėjimas iš vidinio kiemo buvo atrakintas. Eureka! Gera po tokios ekstremalios kelionės pagaliau pasilepinti karštu dušu, minkšta lova ir kepsniu iš restorano. Na gerai, tegul ir mikrobangėje pašildytu, bet vis tiek apėmė palaima, vien apie tai pagalvojus.

Budintis senukas

Tačiau koją ir vėl pakišo swiętego. Pakankamai prabangiame viešbutyje per šventes paliktas budėti maždaug 80 metų senukas tuoj pat atšaldė mūsų įkarštį. Angliškai jis nekalbėjo. O lenkiškai pasakė tiesiai šviesiai: jūsų „lūžkų“ (lovelių) nėra ir apskritai, „nieko nežinau, man niekas nieko nesakė, vadybininkams dabar swiętego, jiems paskambinti negalima“. O restoranas „nedirba tris dienas per swiętego, taigi nėra jokių sniadania (užkandžių), važiuokit atgal į degalinę...“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vyrai keliauja per pūgą Rusijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Visa laimė, kad buvome atsispausdinę keturviečio numerio užsakymą ir lenkų kalba. Jį įdėmiai perskaitęs senolis gūžtelėjo pečiais: gerai, nakvokite, bet jūsų kambarys jau užimtas, imkite kelis mažesnius, bet kainuos daugiau.

Patikėkite, užburti swiętego magijos, pasirašėme ir tokiam pasiūlymui. Pasiryžome mokėti daugiau, o užkandos prieš miegą išvažiavome ieškoti artimiausioje degalinėje. Laimei. „Statoil“ naktį dirbo ir turėjo dešrelių.

Tiesa, iš vakaro su senoliu susitarėme, kad 8 val. ryto ateis kažkoks restorano vadybininkas, kuris įjungs kortelių aparatą ir priims mūsų mokėjimą eurais.

Balandžio 1-osios rytas

Patikėkite, balandžio 1-osios (buvo antra Velykų diena) rytą 7.45 val. jau stovėjau viešbučio hole su keturiomis banko kortelėmis. Tačiau atspėkite, ką išvydau?

Teko palikti jam 50 Eur ir, nuleidus akis iš gėdos, kad tokią dieną keliaujame per Lenkiją, kastis link Lietuvos.

Ogi nieko. Nebuvo nei vadybininko, nei senolio. O už lango toliau siautėjo pūga. Nors imk ir pasiduok swiętego magijai – miegok dar bent parą.

Visa laimė, kad gretimame kambaryje gyveno jauni lenkai, mokantys anglų kalbą. Jiems ir papasakojau mūsų bėdą: niekaip negalime išvažiuoti nesumokėję. Viešbučio kaimynai, puikiai žinodami, kas yra swiętego, paskambino jau kitam senoliui, tuo metu šalia viešbučio kasusiam sniegą. Atėjęs į viešbutį jis išsižiojo ir net supyko: ko jūs norite tokią dieną? Jokių vadybininkų, jokių mokėjimų kortelėmis nebus. Swiętego.

Teko palikti jam 50 Eur ir, nuleidus akis iš gėdos, kad tokią dieną keliaujame per Lenkiją, kastis link Lietuvos. Laimė, kad mokama Wielkopolska jau buvo nuvalyta.

Pernykštė patirtis

Panaši istorija pasikartojo ir 2015 m., tik šįkart buvome apdairesni ir viešbutį užsisakėme šalia „McDonalds“ restorano – miestelyje maždaug 50 km nuo Wroclavo. Jį pasiekėme šeštadienį, Velykų išvakarėse apie 18 val.

Frazė Przepraszam, nie rozumiem po polsku, nepadėjo.

Viešbutyje šįkart budėjo maloni moteris, kuri atsiprašė, kad restoranas ir baseinas nedirbs. Bet pasiūlė nuvažiuoti į šalia esantį didžiulį prekybos centrą „Kaufland“ arba minėtą greito maisto restoraną. 

Pamatę, kad „Kauflandas“ net grotomis užrakintas, tikrai nenustebome – juk swiętego. O „McDonalds“ nenuvylė. Sausakimšas restoranas tapo didžiule atgaiva išalkusiems keliauninkams. Tiesa, aptarnaujantis personalas kalbėjo tik lenkiškai, o mano frazė Przepraszam, nie rozumiem po polsku, nepadėjo.

Išvados

Tai, kad per Velykas Lenkijoje gali negauti valgyti – ne pati didžiausia problema. Bėda yra tai, kad jie nuoširdžiai tiki, jog per swiętego niekas nekeliauja ir negali nutikti didesnių nelaimių kelyje. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kas būtų nutikę, jei Wielkopolskoje autostradoje per pūgą būtų sugedęs automobilis, nes policiją pamatėme tik miestelių centruose, prie „Statoil“ ir „McDonalds“. Suprantama, juk ten yra kavos ir dešrelių.

Panašu, kad per swiętego keliaujančius per Lenkiją gali išgelbėti tik pats dievas. Todėl nuoširdžiai patariu bent jau dvi Velykų dienas kelionės per kaimynų šalį vengti. Ar bent jau važiuoti pilnu degalų baku, kad nesušaltumėte, jei per swiętego siautės pūga.

Komentarai: 108
Šioje istorijoje Velykos , Lenkija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas