Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus dilema: kaip iškrapštyti automobilius iš senamiesčio?

Vilniaus senamiestis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vilniaus senamiestis
Šaltinis: 15min
4
Skaitysiu vėliau
A A

Norėdami patekti į Vilniaus senamiestį, vairuotojai turi apsišarvuoti kantrybe. Jeigu važiuojant siauromis gatvėmis ir pavyks išvengti spūsčių, tai rasti laisvą vietą automobiliui pavyks ne iš karto. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atliko kelis tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad senojoje miesto dalyje transporto srautai yra sureguliuoti prastai.

Didelis užimtumas

Kaip teigė „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė, pagrindinė problema yra per didelis stovėjimo vietų užimtumas: brangiausioje mėlynojoje rinkliavos zonoje piko metu jis siekia 92 proc., raudonojoje – 90 proc.

„Tokiais atvejais viešo naudojimo stovėjimo vietos tampa neefektyvios ir neatlieka savo funkcijos“, – pabrėžė M.Gusarovienė.

Kai kuriose gatvėse, pavyzdžiui, A.Jakšto, Islandijos, Liejyklos, Šv. Jono, Trakų ar Vilniaus, laisvą vietą rasti sudėtinga bet kuriuo paros metu: didžiąją dienos dalį užimtumas siekia net 95–100 proc.

Pagal įmonės atliktus stebėjimus ir užsienio valstybių patirtį, stovėjimo vietų užimtumui viršijant 85 proc., šios tampa nebeefektyviomis. Vairuotojai tuomet ilgai ieško, kur palikti automobilį, kelia spūstis ir avaringas situacijas, o radę laisvą vietą, transporto priemonę neretai pastato nesilaikydami taisyklių.

Kiek geresnė užstatymo situacija yra geltonojoje ir žaliojoje zonose – 76 ir 70 proc. Nors nemažai geltonųjų zonų yra vos per kelis šimtus metrų nuo mėlynųjų arba ribojasi su raudonosiomis, toks didelis užimtumo skirtumas sufleruoja, jog stovėjimo kainų didinimas problemos nesprendžia. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus įvedus mėlynąją zoną, kurioje stovėjimas tapo dvigubai brangesnis nei raudonojoje, stovėjimo vietų užimtumas joje nesumažėjo.

Pasekmių – daugiau nei viena

Didelis stovėjimo vietų užstatymas sukelia ne vieną problemą. Į senamiestį darbo ar pramogų reikalais atvykę ir gatvėje neradę stovėjimo vietos vilniečiai užkiša daugiabučių namų kiemus, kuriuose nelieka vietos jų gyventojams. Prie viso to prisideda ir didesnis triukšmo lygis bei aplinkos tarša.

„Vairuotojai vengia statyti automobilius toliau nuo centro, kur pigesnės rinkliavos zonos ir kur daugiau laisvų vietų, ir stengiasi keliauti „nuo durų iki durų“, – teigė „Susisiekimo paslaugų“ direktorė.

Savivaldybės įmonė šių metų pavasarį atliko mokamose stovėjimo vietose transporto priemones paliekančių vairuotojų apklausą. Rezultatai nuspėjami: kas antras jų į senamiestį ar centrinę (kur stovėjimas mokamas) miesto dalį atvyksta darbo reikalais, kas ketvirtas – praleisti laisvalaikį. Vos 2 proc. važiuoja į centrą, nes čia gyvena.

Kur kas iškalbingesnė atsakymų, kaip sekasi ieškoti stovėjimo vietos, statistika. Apklausos duomenimis, iš karto surandantis stovėjimo vietą nurodė tik kas šeštas vairuotojas.

Ką daryti vairuotojams? M.Gusarovienė siūlo palikti automobilius toliau nuo centro ir paeiti pėsčiomis, nes tai dažnai yra greičiau nei sukti ratus ieškant laisvos vietos arčiau kelionės tikslo. Taip pat dažniau naudotis alternatyviais keliavimo būdais – viešuoju transportu, dviračiu, automobilių dalijimosi paslauga.

Ar vairuotojai mielai pakeistų savo įpročius, klausimas itin retorinis. Juk stovėjimo vietos paieška reikia užsiimti vairuojant tiek asmeninį, tiek dalijimosi paslaugos automobilį, o kelionė viešuoju transportu ar dviračiu komfortu gerokai nusileidžia važiavimui automobiliu.

Tranzitinis eismas senamiestyje

Didelę transporto dalį Vilniaus senamiestyje sudaro tranzitinis eismas. Pasak Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, tranzitinio eismo išėmimas iš Senamiesčio gali gerokai palengvinti čia gyvenančių žmonių dalią.

„Šiuo metu šioje Vilniaus dalyje dygsta nauji pastatai, rekonstruojami seni, todėl natūraliai auga ir stovėjimo vietų poreikis. Bent jau tol, kol dar gajus noras keliauti „nuo durų iki durų“, – sakė architektas.

Jis pabrėžė, kad įmanomi du keliai: arba plėsti stovėjimo vietų tinklą, arba pamiršti asmeninius automobilius ir naudotis viešojo transporto paslaugomis. Vilniaus priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms asmeniniai automobiliai dažnai yra būtini, nes susisiekimas viešuoju transportu nėra užtikrintas, tad jiems M.Pakalnis žada palengvinimą: kitąmet Vilniuje atsiras „Park & Ride“ tipo aikštelės, kur iš sostinės pakraščių atvykę žmonės galės palikti savo automobilius ir tęsti kelionę iki centro viešuoju transportu.

„Tikimės, kad tiek ši, tiek ir daugelis kitų planuojamų darnaus judrumo priemonių sumažins bendrą miestą kertantį transporto srautą, kurio dalis atsiduria ir Senamiestyje“, – teigė Vilniaus vyriausiasis architektas.

Kaip sektinus pavyzdžius, M.Pakalnis paminėjo Rygą bei Taliną – šių miestų centrinėse dalyse buvo drastiškai pakeltas mokestis už stovėjimą, tad laisvų vietų padaugėjo akimirksniu. Vilniuje dabartinis mokestis už stovėjimą nekinta jau dešimtmetį, tik 2011 m. buvo įvesta mėlynoji zona, kur nustatytas 1,8 Eur už valandą tarifas. Kaimyninių šalių sostinėse analogiškas tarifas yra maždaug triskart didesnis.

Komentarai: 4
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas