Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Blevyzgos apie automobilius. Skaitytojo nuomonė (N-14)

BMW stendas
Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr. / BMW stendas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Skaitytojo Liūto nuomonė apie tai, ko tikisi iš automobilių bandymų eilinis vairuotojas ir kokiais kriterijais vadovaujantis iš tikrųjų reikėtų lyginti automobilius.

Nė vienas automobilių gamintojas nemoka pateikti savo automobilio taip, kad man patiktų. „Top Gear“ mašinų testai (ir tuo pačiu didžioji dalis laidos) yra visiškai nuobodūs, kartais negelbsti net Clarksono juokeliai.

Man visiškai neįdomu, kaip ta mašina važiuoja. Visos mašinos važiuoja. Man visiškai neįdomu, koks ten variklis, ir kiek ten kokių cilindrų ar kitų nesąmonių. Varikliai būna tik dviejų tipų – brangūs ir galingi (virš 3 litrų) arba pigūs ir silpni (mažiau 3 litrų).

Jei turi pinigų – perki mašiną su kuo didesniu varikliu, ir daugiau nėra ką apie juos šnekėti. Koks skirtumas, kiek varomų ratų – seniai aišku, kad ratai turi buti visi varomi, jei ne visi varomi, prasta mašina. Iš kitos pusės – koks skirtumas, nors ir vienas varomas, svarbu, kad nereikėtų apie tai galvoti vairuojant.

Pakabos irgi būna tik dviejų tipų – kur jaučiasi duobės, ir kur nesijaučia. Jeigu jaučiasi – bloga pakaba, nesijaučia – gera. „Semioroj“ (BMW-7, red. past.) duobių nesijaučia – gera pakaba. „Audi A4” duobės jaučiasi – bloga pakaba.

Nėra nieko nuobodžiau, nei žiūrėti, kaip kažkokia mašina važiuoja kokia tai trasa – tai pati nuobodžiausia „Top Gear” laidos dalis. Automobilių reklamos irgi kažkodėl rodo važiuojančią mašiną – lyg vairuodamas ją matytumei. Visą šią tepaluotą automobilių kultūrą įkūnija „VW Phaeton“ reklama – idiotai sugalvojo, kad „luxury“ sedaną reikia reklamuoti rodant jo šlykščią papilvę.

Tarkim, „Lexus IS250“. „Top Gear“ ar paties Lexus reklamos greičiausiai didžiąją dalį laiko rodytų jį kažkur važiuojantį ir kalbėtų apie jo variklį, „stovėjimą“ ant kelio, dinamiškumą ir kitus visiškai nuobodžius aspektus. Bet joks Clarksonas, gyvulys, nepapasakos apie daug įdomesnius dalykus:

– Kad prietaisų skydelio apšvietimo lemputės – baltai šviečiantys LED diodai;

– Kad užvedant variklį labai gražiai užsidega visos lemputės ant prietaisų skydelio ir abi rodyklytės gražiai pasisuka iki pat galo ciferblato ir grįžta atgal;

– Kad didėjant variklio apsisukimams geltonai, o po to raudonai mirksi gražus LED diodų žiedas aplink tachometrą;

– Kad galinės vaizdo kameros rezoliucija gera, ir kad parkavimo davikliai labai tiksliai veikia
– Kad durų apdailos plastmasės pigios, o priekinio skydelio – ne;

– Kad „Mark & Levinson“ audio aparatūra yra geresnė (blogesnė ar tokia pati) palyginus su Audi, BMW, Mercedes-Benz brangiausiomis audio sistemomis.

Niekas kažkodėl nelygina ir nekalba apie navigacijos ekranų rezoliuciją. Aš būčiau nepirkęs to Volvo, jeigu būčiau žinojęs, kad ten toks prastas vaizdelis. O Lexus ir „Merso“, pvz., navigacijų rezoliucija labai aukšta ir grafika gražiai nupiešta. „Merso“ navigacija, pavyzdžiui, man pati geriausia iš visų bandytų, o Volvo – prasčiausia.

Niekas nepasakoja apie tai, kad Volvo galima užsisakyti „Booster seats“ vaikams – unikalus Volvo išradimas: galinės sėdynės pagalvėlė pasikelia ir pavažiuoja atgal – taip sukuria vaikui paaukštinimą.

Tik knisdamasis po ilgus papildomos įrangos sąrašus galiu sužinoti, ar Audi ir Mercedes siūlo BMW „Heads Up Display“ (HUD – kai kurie prietaisų skydelio parodymai projektuojami ant priekinio stiklo prieš vairuotoją; – red. past.) analogą. Aš gal norėčiau Jaguaro, bet nesu tikras, ar jo įrangos sąraše bus HUD, kokia navigacinės sistemos rezoliucija, ar galima užsisakyti vaizdo kamerą ir priekyje („Mersuose“ galima, o Audi ne, BMW turi ir infraraudonųjų spindulių naktinio matymo kamerą).

Niekšai niekada nelygina adaptyvios pastovaus greičio palaikymo kontrolės sistemų – kuri geriau veikia, su kuria patogiau grūstyse važiuoti. Pavyzdžiui, Volvo kvailiai padarė taip, kad adaptyvi greičio kontrolės sistema išsijungia važiuojant lėčiau nei 30 km/h, ir todėl grūstyse iš tos sistemos jokios naudos.

Niekas nešneka apie visokias dėtuves, kišenes, daiktadėžės patogumą, apie tai, kad „BMW 7“ ir „MB S“ lubose yra atsilenkiantis veidrodėlis galiniams keleiviams – tik BMW veidrodėlio apšvietimas prastas, o „Merso“ – geras.

Niekas neanalizuoja vidaus apšvietimo sistemų – pvz., „Mercedes CLK“ turi labai gražų „Ambient“ apšvietimą, kurio intensyvumą galima reguliuoti. Tai daug įdomiau, nei kokia ten pakaba.

Vienas labiausiai užmušančių dalykų yra tai, kad žmonės skiria laiko kalboms apie variklį, bet niekas, (NIEKAS!) nedaro smulkių sėdynių analizių ir palyginimų. Sėdynės man, ko gero, yra svarbiausia mašinos dalis. Sėdynių patogumas ir, ypač, funkcijų gausa turės daugiausia įtakos mano automobilio pasirinkimui.

Pavyzdžiui:

– Aš noriu BMW, nes tik BMW įjungus variklį pripučia šonines sėdynių atramas (o gal ir „Mersas” turi? O „Jaguar” turi? Niekur nėra informacijos apie tokį svarbų dalyką!)

– „Mersas” pripučia tas šonines atramas posūkiuose. O BMW? O Audi? O Lexus? Kas apie tai rašo?

– Man patinka, kad „Mersai” padarė sėdynių valdymą ant durelių, šalia langų pakėlėjų – genialus sprendimas. Vien dėl to verta pirkti Mercedes.

– Man svarbu žinoti, kuo skiriasi sėdynių vėdinimo, šildymo sistemos skirtinguose automobiliuose. Pvz., savo BMW „penktuke”, kurį vairavau Lietuvoje, galėjau reguliuoti, ką šildyti – subinę, nugarą, ar abi. Volvo tos funkcijos neturi. O Audi turi? Kaip sužinot?

– Niekas nelygina sėdynių odos ar apmušalų kokybės. Niekas nedaro testų kas geriau: apmušalai ar oda ilgoje kelionėje.

Kalbant apie mašinas, visada reikia pradėti nuo sėdynių lyginimo. Pavyzdžiui, „Merso“ sėdynės kietos, Jaguaro – su keistu išlinkimu, BMW sėdynės prisipučia, o Volvo turi sėdynes ant pneumatinės oro pagalvės – už papildomą kainą (iš tikrųjų neturi, bet turėtų turėt, šikniai).

Man reikia, kad lygintų bagažines – ar galiu įsidėti dviratį, ar bagažinę galima uždaryti mygtuku ant rakto (Mercedes galima, o Volvo, kažkodėl, ne – reikia spausti mygtuką ant bagažinės dangčio). Tik Volvo pasipasakoja apie savo bagažinės privalumus – galima užsisakyti papildomai rakinamą skyrelį, į kurį telpa nešiojamas kompiuteris.

Mane nervina, kad į mašinas nededa 220 V rozetės, ir to nėra net papildomos įrangos sąraše – tik VW lyg į „Passat“ dėdavo. Aš nesuvokiu, kodėl negaliu parsisiųsti internetu naujausio Volvo „RTS Firmware“ ir per USB jungtį atnaujinti, kad pagražėtų grafika. Jie ką, negali išleisti programinės įrangos atnaujinimo? Sunku? Visiškai nesuvokiu, kodėl po kelionės negaliu i USB atmintinę išsikrauti duomenų, pasižiūrėti grafikų, statistikų, suinstaliuoti savo maršrutą į „Google Maps“ – visi tie duomenys mašinoje yra, reikia tik juos pateikti.

Aš iš viso nesuprantu, kodėl 2010 metais mašina „nesusikalba“ su nešiojamais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir kt. – būtų galima prirašyti krūvas „appsų, toolsų“ (aplikacijų, įrankių – red. past.) Aš noriu konfigūruoti savo automobilį nešiojamo kompiuterio pagalba iš namų, per bevielį internetą – nesuvokiama, kodėl negaliu prisijungti prie savo automobilio ir patikrinti jo būsenos, užvesti variklio, įjungti langų šildymą ir t.t. Idiotai visiški tie gamintojai – jie tik varikliais rūpinasi.

Kodėl nėra „brauzerio“ (naršyklės – red. past.) ir bevielio interneto antenos? Kodėl visose mašinose sumontuoti televizoriai veikia blogai? O gal kokioje nors mašinoje jie veikia gerai – bet „Top Gear“ niekada nebando tokių sistemų. Niekada niekas nepalygina, kuri mašina turi geriausius ekranus, geriausius DVD grotuvus. Aš jau nekalbu apie tai, kad jiems, blemba, sunku įdėti į mašiną kietą diską, į kurį būtų galima sukrauti filmus vaikams. Ne, blemba, 2010 metais vis dar turiu terliotis su DVD diskais. O gal kas nors turi – niekas apie tai nerašo.

Man joks „Top Gear“ nepapasakojo, kad mano Volvo gali groti DVD diskus, bet jeigu jie įrašyti mp3 formatu, tada negroja. Aš būčiau nepirkęs Volvo, būčiau pirkęs galbūt Audi – ta groja mp3. Bet ne, jie apie tokį svarbų dalyką nešneka – jiems cilindrų skaičius svarbu.

Yra krūva dalykų, smulkmenų, kurios labai svarbios mašinose – kaip lengvai pasispaudžia posūkio svirtis, kaip tiksliai reguliuojami valytuvai, kaip gerai ar blogai skirtingi gamintojai sureguliuoja lietaus sensorių, kaip galima reguliuoti vairą, ar galima išjungti „Tripple – turn“ posūkio signalą (palietus svirtelę, automobilis tris kartus parodo posūkio signalą ir išsijungia – mane labai erzina šita funkcija). BMW ją išjungti galima, o Volvo – ne.

Klimato sistemos, audio sistemos, infraraudonųjų spindulių nepraleidžiantys stiklai, saugumo sistemos, video kameros, konfigūravimo galimybės, sėdynių funkcionalumas, ekranų kokybė, apdailos medžiagos, stalčiukai, šaldomi gėrimų laikikliai, kurioje mašinoje patogiausia valgyti, kurioje patogiausia miegoti, kurioje greičiausiai atitirpsta apšalę langai, kurioje didžiausios talpos langų skysčio bakelis (ats.: Volvo – 6 litrai). Šitie dalykai yra svarbus, o ne pakaba, sekundės iki 100 km/h ar, apsaugok viešpatie, kokio dydžio ratai (koks skirtumas, kokio dydžio ratai???)

Audi turi labai gerą priedą – į liuką įmontuotą saulės bateriją, gaminančią elektrą kondicionieriui, todėl saulės atokaitoje palikta mašina viduje visuomet vėsi – nemokamai. Ar BMW turi? Ar „Mersas“ turi? Nežinau, jie apie tai nepasakoja, jiems tai neatrodo svarbi funkcija. O iš tikrųjų čia pati „superiškiausia“ funkcija! Vien dėl jos galima pasirinkti Audi, o ne BMW. O BMW galima pirkti vien dėl ant priekinio stiklo projektuojamų rodmenų. Lexus automobiliuose, beje, jis padarytas daug, daug blogiau. Pigus kiniškas šlamštas. Žodis, brolau, neimk Lexus dėl HUD.

Sakysit – važiuok į saloną, ir tau papasakos. Pirma – aš visai nenoriu važiuoti į saloną, kad išsirinkčiau mašiną. Automobilius, kaip esu minėjęs, aš noriu pirkti internetu. Į saloną važiuoti nėra jokios prasmės – spalvos nepažiūrėsi, nes jie niekada neturi visų įmanomų spalvų „gyvų“ automobilių. Mačiau tik Porsche salone Briuselyje surikiuota visa spalvų gama – taip turėtų būti visur. Tiesa, dar yra ir „BMW Driving Center“, bet jis 60 km už miesto).

Jei negali pažiūrėti spalvos – į saloną nėra jokios prasmės važiuoti. Susidėliojai norimą įrangą internete, po 3 mėnesių gavai mašiną prie namų, nuleido nuo evakuatoriaus, važiuoji. Antra – ten dirbantys „dundukai“ nieko nežino apie siūlomą įrangą. Kai kurių jie akyse nematė, didžiosios dalies nenaudojo ir, juo labiau, jie nieko nežino apie vienos ar kitos įrangos privalumus prieš konkurentus. Automobilių pardavimų salonai – visiškas atavizmas, nekuriantis jokios vertės.

Aš labai tikiuosi, kad kinai ar indai supras, kokios turi būti mašinos XXI amžiuje ir kaip jas reikia pardavinėti žmonėms ir privers pajudėti Europos gamintojus. Tendencijos labai geros – BMW, Audi ir „Mersas“ turi daugybę gerų, įdomių priedų ir funkcijų, ir jų vis daugėja, tik gaila, kad jie nemoka jų pardavinėti ir tie priedai į rinką skverbiasi lėtai ir sunkiai.

Jie tik posūkių lemputes į veidrodėlius visi skubiai susidėti moka (mačiau net „Ford Fiesta“ jau turi). O sudėti USB jungtis į mašinas kažkodėl nesugeba.

Nekenčiu viso to vis dar tepaluoto „avtopromo“. Matyt tik mano sūnus jau turės mašiną, kuri bus visiškai interaktyvi, kurios beveik nereikės vairuoti, ir kuri bus tikrais mažais namais kelyje. O man teks laukti ir kentėti.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas