Liberalas E.Masiulis yra pateikęs įstatymo projektą, kuriame siūloma dalį pakeitimų nuo liepos 1-osios atšaukti. Jis teigia, kad tokios įstatymų pataisos neturės įtakos pagrindiniam tikslui – eismo saugumo gerinimui.
Pagal pirminį teisės aktą, Seimo priimtą dar pernai, liepos 1-ąją laukia du pagrindiniai pakitimai. Daugiau nei 90 dienų civilinės atsakomybės draudimo arba techninės apžiūros neturinti transporto priemonė bus automatiškai išregistruojama, o eismo įvykį patyrusių automobilių likimą spręs draudimo ekspertai. Jeigu mašiną remontuoti ekonomiškai netikslinga, net jei jos pažeidimai tik kosmetiniai, ji į gatves sugrįžti negalės.
Automobilių apskaitą griežtinančių reikalavimų tikslai gal ir yra pozityvūs, tačiau priemonės tam pasiekti netinkamos
Automobilis išregistruotas, ir ką?
„Automobilių apskaitą griežtinančių reikalavimų tikslai gal ir yra pozityvūs, tačiau priemonės tam pasiekti netinkamos“, - sakė E.Masiulis. Įstatymo projekte jis mini, kad tokiems pakitimams išleidžiamą pinigų sumą galima būtų skirti eismo dalyvių kontrolei ar įdiegiant automatines kontrolės sistemas.
Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Vakarų Europos valstybių keliuose yra skeneriai, fiksuojantys kiekvieno pravažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Duomenys siunčiami į centrinę bazę ir čia tikrinama, ar mašina turi civilinės atsakomybės draudimą bei techninę apžiūrą.
Lietuvos liberalų lyderis skeptiškai nusiteikęs pagrindinės įstatymo vinies atžvilgiu: civilinės atsakomybės draudimo ar techninės apžiūros neturintys automobiliai per 90 dienų bus automatiškai išregistruojami. „Ar bus išregistruoti, ar nebus, tie laužai kiemuose vis tiek stovės. Formaliai „Regitroje“ registracijos nebeliks, tačiau realiai niekas neskubės tų nenaudojamų automobilių susirinkti“, - mano politikas.
Jis čia įžvelgė tik nepatogumą sąžiningiems žmonėms – pavyzdžiui, sezoninių transporto priemonių savininkams. Jie galės sustabdyti automobilio registraciją vienerių metų laikotarpiui internetu, tačiau pamiršus ar kiek pavėlavus tą padaryti, lauks aibė nemalonumų ir visą registracijos procedūrą teks eiti iš naujo.
Tai, mano galva, yra privataus žmogaus teisės disponuoti savo turtu pažeidimas
„Tai neturi didelių sąsajų su saugaus eismo situacija keliuose. Nors būtent saugaus eismo įstatymą čia norima koreguoti“, - teigė E.Masiulis.
Likimą spręs draudikai
„Ne transporto priemonės savininkas spręs, ką daryti su jo turtu po eismo įvykio, bet draudikas. Jis pasakys, ar automobilį remontuoti ir važinėti toliau, ar utilizuoti. Tai, mano galva, yra privataus žmogaus teisės disponuoti savo turtu pažeidimas“, - įsitikinęs liberalas.
Jis mano, kad draudikai gali manipuliuoti tokia situacija ir specialiai skaičiuoti mažesnes draudimo išmokas. Jeigu išmoka viršija 75 proc. transporto priemonės vertės, ji turi nebetenka teisės būti naudojama Lietuvos keliuose ir turi būti utilizuojama.
„Nustatant žalos dydį yra vadovaujamasi vertinimo instrukcijomis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ir Finansų ministerijose. Žinoma, įtarimams visada atsiranda vietos, tačiau draudimo bendrovės į draudžiamųjų įvykių vertinimą žiūri labai rimtai, todėl mumis ir pasitiki klientai“, - mano Lietuvos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
Draudikas nedrįso prognozuoti, kokią įtaką šis įstatymo pakitimas turės poveikį rinkai. „Viską pamatysime jam įsigaliojus. Tada mūsų ekspertai galės įvertinti, kaip pasikeitė vartotojų elgsena ir pateikti palyginimui nepataisomai sugadintų automobilių statistiką“, - teigė „ERGO Insurance“ atstovas.
Praėjusiais metais draudimo bendrovė Lietuvoje užfiksavo daugiau nei 2700 transporto priemonių, kurias remontuoti po eismo įvykio buvo ekonomiškai netikslinga. Tai sudaro apie 17 proc. visų praėjusiais metais į eismo įvykius patekusių automobilių.
