„Mūsų duomenimis, daugiausia nelaimių įvyko Vokietijoje. Tokie patys rezultatai buvo ir 2014 m. Na, o vos prieš kelerius metus, 2011–2012 m., daugiausia žalos patyrė asmenys transporto priemonėmis keliaujantys Rusijoje. Tendencijos kinta. Juk prieš daugiau nei dešimt metų, nelaimių kraštu automobilių vairuotojai galėjo laikyti Lenkiją“, – komentavo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Šiais metais automobilių vairuotojai nemažai avarijų patyrė Lenkijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Tokios pačios tendencijos vyravo ir 2014 metais.
Statistika rodo, kad per dešimtmetį (2005–2015m.) kaip nesaugiausia zona automobilius vairuojantiems vyrams įvardijama Lenkija, moterims – Vokietija. Šiais metais daugiausia eismo įvykių vyrai patyrė Vokietijoje (19,23 proc.), moterys vienodai nukentėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Rusijoje (po 20 proc.).
„Audi‘, „Volkswagen“ ir BMW žalos
Pastebėta tendencija, kad nelaimes galima sieti su automobilio modeliu ir šalimi, į kurią vykstama. Per dešimt metų daugiausia Lietuvos gyventojų vairuojamų „Volkswagen“ modelio automobilių avarijų įvyko Vokietijoje. Šiemet nemažai vairuotojų vairuojančių šį modelį patyrė nelaimes Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Rusijoje (po 20 proc.).
„Audi“ savininkai per dešimtmetį taip pat daugiausia žalos patyrė Vokietijoje. 2015 m. daugiausia įvykių užfiksuota Lenkijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose (po 33,33 proc.).
Per 10 metų BMW vairuotojai iš Lietuvos daugiausia avarijų patyrė Didžiojoje Britanijoje. Tokia tendencija išliko ir šiemet. Šio modelio vairuotojai taip pat daugiausia nelaimių patyrė vykstant į Rusiją, Airiją, Estiją ir Suomiją (po 20 proc.).
Prevencija
Pasak eksperto A.Žiukelio, Anglija, Norvegija, Airija – kryptys, į kurias lietuviai dažniausiai vyksta dirbti, Vokietijoje ir Rusijoje – tvarkomi verslo reikalai. Šios šalys yra populiariausios lietuvių užsienio kryptys, todėl ten įvyksta daugiausia avarijų. Galima pastebėti, kad nuo 2014 smarkiai sumažėjo įvykių Ukrainoje, nes ten vyksta kur kas mažiau žmonių nei anksčiau.
Keliaujant į užsienį patariama iš karto susižinoti tos šalies pagalbos tarnybos numerį. Įvykus nelaimei šios informacijos paieškos gali užtrukti. Nelaimės situacija labai palanki automobilių vagims, o susižalojus pavojinga nukentėjusiam.
„Esame turėję keletą įdomių atvejų. Atrodo, na kas gi vogtų sugedusį automobilį, o pasirodo yra ir tokių. Rusijoje, važiuojant užmiesčio keliu, sugedo automobilis „Cadillac“. Vairuotojas jį paliko ant kelio ir nuvyko į miestą ieškoti techninės pagalbos. Grįžo pasiimti automobilio, tačiau jo neberado. Visur ieškojo, kol galop suprato, kad automobilį pavogė. Panašus atvejis įvyko ir Skandinavijoje“, – komentavo A.Žiukelis.
Vykstantiems į užsienį A.Žiukelis pataria mokėti anglų, vokiečių arba tos valstybės į kurią keliaujama kalbą. Nemokant kalbos patartina važiuoti su žmogumi, kuris padėtų susikalbėti su kitataučiais. Mat kitu atveju atsitikus nelaimei gali būti sunku susikalbėti su policija ar medikais ir paaiškinti įvykių aplinkybes.
Taip pat patariama nepasirašyti dokumentų, jei nėra aiškus jų turinys. Ekspertas teigė, kad yra buvę nemažai atvejų, kuomet vairuotojas pasirašo jam nesuprantama kalba parašytą dokumentą, o vėliau paaiškėja, kad ten buvo nurodytos kitokios aplinkybės, dėl kurių jis tampa įvykio kaltininku.
