Per metus Lietuvoje eismo įvykiuose nukenčia apie 2000 pėsčiųjų. Tragiškai avarijos pasibaigia 240 iš jų.
Eismo saugumo ekspertai ir policininkai pripažįsta, kad pusė pėsčiųjų nukenčia eismo įvykiuose tamsiu paros metu, o daugiausia – trečiąjį metų ketvirtį, liepos-rugsėjo mėnesiais. Tą lemia didesnis pėsčiųjų srautas šiltuoju metų laiku bei rugsėjį prasidedančios pamokos ir paskaitos, į kurias skuba moksleiviai bei studentai. Tada ypač padidėja neatidžių pėsčiųjų srautas, prie kurių vairuotojams reikia įprasti.
Dažniausi pėsčiųjų pažeidimai – važiuojamosios kelio dalies kirtimas ten, kur draudžiama, netikėtas įbėgimas ar įėjimas į kelią prieš atvažiuojantį automobilį, neatidus žengimas į pėsčiųjų perėją bei atšvaitų neturėjimas tamsiu paros metu neapšviestuose kelio ruožuose.
Atšvaitų neturėjimas aktualiausias rudenį bei ankstyvą pavasarį, kai tamsusis paros metas ilgesnis
„Pastarasis pažeidimas aktualiausias rudenį bei ankstyvą pavasarį, kai tamsusis paros metas ilgesnis“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos viršininkas Dainius Šalomskas. Jis čia pat pridūrė, kad bet kuris pažeidimas tamsiu paros metu yra pavojingesnis – tada vairuotojų matoma zona yra mažesnė nei šviečiant saulei.
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ generalinis direktorius Saulius Jokubaitis pritarė, kad tamsiu paros metu eismo įvykių dėl pėsčiųjų kaltės įvyksta daugiau. Per drąsus pėsčiojo žengimas į gatvę tikintis, kad automobilio vairuotojas jį pastebės ir spės sustoti, gali baigtis skaudžiai.
„Vis tik dažniausia avarijų, kurių metu nukenčia pėstieji, priežastis – vairuotojo nepasirinktas saugus greitis“, – pagrindinę avarijų, kuriose nukenčia pėstieji, priežastį įvardijo ekspertas. Vairuotojams nėra lengva nustatyti savo saugų greitį, tačiau tinkamai jį įvertinus, skaudžių nelaimių būtų galima išvengti.
