Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.
Klaidos gimdo klaidas
Apie tai, kad intensyvaus eismo sąlygomis kiekviena, net ir menkiausia, smulkmena gali sukelti problemų laviną, yra prirašytos devynios jaučio odos. Tačiau viena yra paskaityti ir visa kas kita pamatyti iš arti savo akimis. Prieš porą savaičių teko stebėti du incidentus, įvykusius gal 15 minučių intervalu, kurių herojus buvo autobuso vairuotojas. Bandydamas iš viešbučio stovėjimo aikštelės įsukti į judrią gatvę Stokholmo centre, solidaus amžiaus vyras akimirkai užsižiopsojo ir nepastebėjo, kad priekyje jo stabtelėjo kitas autobusas. Kadangi atstumas tarp transporto priemonių buvo miniatiūrinis, nelaimėlis stuktelėjo kolegai į kairį galinį kampą ir iškūlė žibintus. Jo paties nuostoliai – suskaldytas priekinis stiklas ir sugadintas valytuvo mechanizmas.
Nors šis incidentas buvo „neskausmingas“, vairuotojas taip susijaudino, kad nuo virpančių jo rankų krūpčiojo visas autobusas. Ilgai laukti tokios būsenos dividendų neprisireikė: paskendęs savo mintyse vyriškis per raudoną šviesą įlėkė į pėsčiųjų perėją ir tik paskutinę akimirką smūgiavęs į stabdžių pedalą išvengė iš tiesų didelės nelaimės – iki gatvę kirtusios moteriškės gėlėtu lietsargiu buvo likę gal pusmetris…
Per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos
Buvo visiškai akivaizdu, kad pastaroji avarinė situacija nebūtų susidėliojusi, jei išsiblaškėlis švedas prieš keliolika minučių nebūtų „pasibučiavęs“ su kito autobuso užpakaliu ir taip stipriai susinervinęs.
Šias spėliones patvirtina ir vienos Vokietijos draudimo įmonės užsakymu atlikta apklausa. Jos rezultatai liudijo, kad net 40 proc. vairuotojų, patekę į rimtą avariją, buvo įpykę arba išsigandę dėl kito vairuotojo elgesio. Pasak tyrėjų, per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos.
Draudimo kompanijos ERGO draudimo grupės specialistai pasakoja, kad vairuotojai po avarijų kartais taip sutrinka, kad nesugeba padaryti elementarių dalykų.
„Nesenas įvykis – kasko klientas mums pranešė telefonu apie eismo įvykį ir nurodė, kad jo automobilis nuriedėjo nuo kalno ir apvirto, tačiau paprašius nurodyti, kur galime apžiūrėti sugadintą automobilį, pasakė, kad nežino, kur jis yra. Kaip vėliau sužinojome – policija atsitiktinai važiavo pro šalį, pamatė apvirtusį automobilį, tačiau įvykio vietoje vairuotojo nebuvo. Tad apvirtusį automobilį išgabeno tralu į saugojimo aikštelę. Vėliau klientas mums paaiškinime raštu jau nurodė visai kitas eismo įvykio aplinkybes, kad automobilį jis pats vairavo, kad nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, o iš įvykio vietos pasišalino. Paaiškinime nurodė – „pasimečiau ir pasišalinau iš įvykio vietos“. Pastarasis dalykas abejonių nekėlė niekam“, – pasakojo ERGO Korporatyvinės komunikacijos direktorė Lina Jakučionienė.
Panašūs veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas nuslėpti avarijos aplinkybes ir tapti kliūtimi siekiant draudimo kompensacijos.
Eismo nelaimes analizuojantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius lemia apie 90 proc. avarijų
Avarijų skerspjūvis
Europos Sąjungos keliuose kasmet daugiau nei 7 tūkst. žmonių žūsta ir apie 100 tūkst. būna sužalota avarijose su sunkvežimiais. Eismo nelaimes analizuojantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius lemia apie 90 proc. avarijų. Tai dėmesio trūkumas, neadekvatus esamos situacijos įvertinimas. Jei važiuojama sudėtingomis sąlygomis (slidus kelias, blogas matomumas ir pan. aplinkybės turi įtakos 30 proc. avarijų), o transporto priemonės techniškai netvarkinga, apauta susidėvėjusiomis padangomis, su neefektyviai veikiančiais stabdžiais (10 proc. atvejų), iki nelaimės lieka vienas žingsnis.
Sunku tiksliai įvertinti, kiek eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų neatidumo, tačiau tyrėjai sutinka, kad jų būna tikrai daug. Šias avarijas galima skirstyti į dvi kategorijas: kuomet vairuotojas yra pavargęs ir nesugeba tinkamai susikoncentruoti arba kuomet vairuotojo atidumo lygis yra pakankamas, tačiau jį trikdo pašaliniai dirgikliai.
Tokias avarijas dažniausiai galima atskirti pagal stabdymo žymes, kurių arba nebūna visai, arba jos atsiranda labai vėlai. Be to, dažnai incidento vieta būna koks nors “nekaltas” posūkis po ilgos tiesios kelio atkarpos, o avarijos nutinka baigiantis darbo dienai, kai vairuotojo reakciją pakoreguoja nuovargis.
Nelaimių nuosėdos
Psichologai pastebi, kad apie 10 proc. asmenų, išgyvenusių autoavarijas, patiria sunkius potrauminio streso sutrikimo simptomus, kurie gali tęstis ir visą gyvenimą. Vaikystėje patekusius į avarijas žmones kartais visą gyvenimą lydi baimė keliauti „nelaiminga“ transporto priemone, persekioja lengva panika, kūną krečia drebulys, apima nerimas, ar pavyks pasiekti kelionės tikslą.
Pasak Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės medicinos psichologo Vytauto Vižinio, kiekvienas žmogus stresą išgyvena individualiai, todėl gali pasirinkti sirtingus jo įveikimo būdus. Jeigu reakcija į stresą užsitęsia, trunka ilgai ir intensyviai, reikia kreiptis pagalbos į profesionalą.
Prisiminti to, kas įvyko, ar juolab papasakoti avarijos smulkmenas nenori niekas, tačiau kalbėjimas apie šiuos dalykus gali padėti atsikratyti blogų prisiminimų ir streso
Specialistų nuomone, autoavarijos metu sukelti pojūčiai laikui bėgant turi blėsti ir išnykti. Pasitaiko atvejų, kai įvykis pakeičia įprastą žmogaus gyvenimą, – jis nebegali grįžti prie normalios kasdieninės veiklos, neįstengia dirbti. Jeigu avarijoje žūva žmonės, kitas asmuo dėl to jaučia kaltę. Kaltės jausmas daug stipresnis negu nerimo.
Psichologai akcentuoja, kad nors prisiminti to, kas įvyko, ar juolab papasakoti avarijos smulkmenas nenori niekas, tačiau kalbėjimas apie šiuos dalykus gali padėti atsikratyti blogų prisiminimų ir streso.
Patarimai, kaip vairuotojams elgtis įvykus eismo įvykiui:
- Reikia žinoti, kada galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kada būtina kviesti policijos pareigūnus. Policiją kviesti būtina tuomet, jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmogus, buvo apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, taip pat jeigu vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nepasirašo eismo įvykio deklaracijos. Pareigūnus kviesti reikėtų ir tais atvejais, jeigu įtariama, jog vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
- Nepatraukti automobilio iš eismo įvykio vietos tol, kol nėra užpildyta eismo įvykio deklaracija arba neatvyksta policijos pareigūnai. Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai kas kaltas dėl avarijos sutaria žodžiu, o eismo įvykio deklaraciją pradeda pildyti patraukę automobilius į kelkraštį. Vėliau pildant deklaracijas gali kilti nesutarimų, kaltę pripažinęs vairuotojas – persigalvoti, o patraukus automobilį ar bent jau nenufotografavus avarijos vietos sunku ką beįrodyti. Be to, nepaisančius šios taisyklės, policijos pareigūnai gali patraukti atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos.
- Pildant eismo įvykio deklaraciją būtina neskubėti ir tikrinti duomenis. Į avarijas pakliūvama tikrai ne kasdien, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu nesate tikri dėl to, kas kaltas dėl avarijos, bet kuriuo paros metu galite skambinti trumpuoju numeriu ir pasikonsultuoti su draudimo bendrovės ekspertais. Teisingai užpildytos deklaracijos suteikia galimybę draudimo bendrovėms greičiau atlyginti žalą. Dažniausia ir didžiausia klaida – ten, kur parašą turi padėti avariją sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas avarijos dalyvis, tuo tarpu nepasirašyta deklaracija yra tas pats, kas jokios deklaracijos, nes kaltės niekas neprisiima.
- Neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar avarijos kaltininko duomenys eismo įvykio deklaracijoje teisingi, ar deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik avarijos kaltininkui, padėtas reikiamas parašas – pasitaiko atvejų, kuomet kaltininkas pateikia klaidingus duomenis ir vėliau jo identifikuoti nebepavyksta. Kai kaltininkas nėra identifikuotas, draudimo bendrovė išmokos išmokėti negali. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet draudimo neturintis asmuo bando įkalbėti nukentėjusįjį įrašyti vėlesnę įvykio datą ar kitaip klastoti deklaraciją. Rekomenduojama tokioms avantiūroms nepasiduoti, kadangi atsakomybė už deklaracijos klastojimą tenka abiems vairuotojams. Jeigu avariją sukelia neapsidraudęs vairuotojas, nukentėjusiajam žalos atlyginamą administruoja LR transporto priemonių draudikų biuro nariai.
- Atsitikus eismo įvykiui, tiek įvykio kaltininkas, tiek nukentėjęs asmuo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę per tris darbo dienas. Kiekvienas vairuotojas gali pasirinkti sau priimtiniausią žalos atlyginimo būdą. Pastebime, kad smulkesnes žalas patyrę vairuotojai vis dažniau linkę iškart dėl išmokos susitarti telefonu, o didesnio eismo įvykio atveju tiesiogiai vyksta į remonto įmonę remontuotis automobilio. Pasirinkus išmokos būdą telefoninio pranešimu pagrindu, jiems tereikia nupasakoti, kas avarijos metu buvo apgadinta, tuomet draudimo ekspertas sistemoje pažiūri remonto darbų kainą ir pasiūlo į banko sąskaitą pervesti išmoką. Vairuotojui pasirinkus automobilio remontą sutartiniame servise, tereikia tik susisiekti su draudimo bendrove ir informuoti apie įvykusią avariją.
Šias rekomendacijas parengė bendrovės „ERGO Insurance“ specialistai.
